Vasario 2-oji - Kristaus paaukojimo - Grabnyčių - diena, Perkūno diena. Senoliai sakydavo, kad per Grabnyčias iš žiemos miego prabunda meška. Jeigu prabudusi ir apsivertusi ant kito šono meška slepia nosį giliai į migį - pavasaris dar bus negreitai, jei jos nosis išorėje - orai atšils, pavasaris bus ankstyvas. Jeigu per Grabnyčias šviečia saulė, dar reikia laukti sniego ir šalčių. Jeigu per Grabnyčias lyja, dar galima sulaukti ledo, jei kyla pūga - žiema ilgai karaliaus.
Grabnyčios pavadinimas reiškia šios šventės metu bažnyčioje pašventintas žvakes, kurios dar vadinamos graudulinėmis. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinės ar grabnyčių žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.
Kristaus Paaukojimo šventė sutapatinta su senąja lietuvių švente Grabnyčiomis, Perkūno diena. Šios šventės paskirtis - paminėti Kristaus paaukojimą. Pagal Bibliją, Juozapas ir Marija atnešė savo kūdikėlį į Jeruzalės šventovę paaukoti jį ir pašvęsti Viešpačiui. Toks buvo Viešpaties per Mozę duotas įstatymas.