Dauguose gyvenanti poetė Aldona Kazlauskienė šiomis dienomis išleido savo septintąją eilėraščių knygą "Natos ant tako". Viešėdamas pas šią įdomią moterį ir sužinojau mažą dalelytę jos gyvenimo kelio, kaip ji gyveno kitados ir gyvena dabar... A.Kazlauskienė gimė 1935 metais Švobiškių kaime Alovės valsčiuje. Po karo pradėjo lankyti vietinę mokyklą ir ją baigė 1955 m. Beje kaip nebūtų keista, vienerius metus mokėsi (būtent aštuntą klasę) Alytaus mergaičių gimnazijoje. Jai labiausiai sekėsi humanitariniai mokslai, tikslieji netraukė, todėl matyt po šių mokslų įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. 1960 m. sėkmingai pabaigusi aukštąjį mokslą, gauna siuntimą dirbti į Rusnės kurčiųjų ir nebyliųjų mokyklą, kurioje ir praleido visus savo gražiausius gyvenimo metus. 1961 m. ten susituokia su Danieliumi Kazlausku iš Žvirgždėnų kaimo, Alytaus rajono. Susilaukia dviejų vaikų ir  šiuo metu jau turi 5 anūkus(deja, vienas miręs) ir 1 proanūkį... Darbe patyrusi sunkią kojos traumą, 1995 m. pasitraukia į pensiją, o 2003 m. grįžta gyventi netoli savo tėviškės, į Daugus. Pasak Aldonos, ji eilėraščius pradėjo rašyti septintoje klasėje, o netrukus jos kūrinius ėmė spausdinti ir rajoniniai laikraščiai. Paklausta apie ką daugiausia visada mėgo rašyti, ji atsakė, kad apie viską: apie meilę, gamtą, žmones, jų likimus ir pan. Pirmoji Aldonos Kazlauskienės eilėraščių knyga "Kryžkelės dangus" dienos šviesą išvydo 1999 m., po metų išėjo antroji knyga "Malda žemei", 2002 m. trečioji - "Nerimo styga", 2003 m. ketvirtoji - "Mano vaikystės pieva", 2005 m. penktoji - "Dzūkijos kalnelių aidai", 2006 m. šeštoji - "Pilki tėviškės akmenys", o ką tik dabar ir septintoji - "Natos ant tako". Visada Aldona buvo be galo aktyvi ir energinga, niekada nestokojo optimizmo ir geros nuotaikos. Šiuo metu ji yra rašytojų "Tėkmė" klubo narė, nepriklausomų rašytojų sąjungos Kaune narė, visur suspėjanti ir aktyviai dalyvaujanti. O jos mėgstamiausi užsiėmimai yra tai spręsti kryžiažodžius, skaityti knygas ir žiūrėti sporto rungtynes per televiziją. Linkime autorei kuo geresnės sveikatos ir sukurti dar daug gražių eilėraščių. Štai vienas eilėraštis iš knygos "Pilki tėviškės akmenys"       Sugrįžimas: Sugrįžtame dažnai Į ten iš kur išėję. Sugrįžtame mintim, Pareiname sapnuos. Nors žinome gerai - Kiti ten skraido vėjai Ir ilgesio sunkaus Ten niekas nepaguos. Nutįsęs spindulys Per visą platų lauką, Lyg kažkada vaga, Dar tėvo išarta. Ten motinos linai Melsvi lyg jūra plauko, Tiktai rovėja jų Visai jau nebe ta. Ir stovim lyg kalti Į parugę išėję. Rugiagėlių liepsnoj Sudeginę metus. Sugrįžta tie takai Ir tie šilti rugsėjai, Kurie seniai, seniai Jau šaukia čia kitus.