Ar esate bandę mintyse pagalvoti, kokia bus Lietuva 2050-aisiais? Kokioje valstybėje norėtumėte gyventi po kelių dešimtmečių ir ką galėtumėte padaryti jau šiandien, kad šie lūkesčiai pradėtų pildytis? Atsakymų į šiuos klausimus ketvirtadienį Simne ieškojo diskusijų „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“ dalyviai. 

Diskusijų organizatoriai – Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) kartu su Vyriausybės kanceliarija. Susitikimas Simne – tai  diskusijų su visos Lietuvos piliečiais ciklo dalis rengiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, kurioje siekiama apibrėžti valstybės pažangos viziją ir raidos gaires artimiausiems keliems dešimtmečiams.

„Diskusijas įvairiose Lietuvos vietovėse organizuojame, norėdami išgirsti ir įtraukti kuo įvairesnius balsus į pokalbį apie valstybės ateitį“, – sakė viena iš šių diskusijų koordinatorių, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikė Dovilė Gaižauskienė. Susitikime taip pat dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos projektų valdymo grupės vadovė Giedrė Balčiūnienė, Alytaus rajono savivaldybės mero patarėja Dalia Paulauskaitė, Simno seniūnas Vladas Čeponis.

Numatoma, kad iki 2022 m. pavasario bus surengta 10 diskusijų su piliečiais skirtinguose Lietuvos regionuose, o jų metu surinktos įžvalgos taps vienu iš duomenų šaltinių formuojant galimus valstybės pažangos scenarijus. D. Gaižauskienės teigimu, šiomis diskusijomis yra siekiama identifikuoti šalies gyventojų lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities.

 „Kalbantis su gyventojais siekiame geriau suprasti, kokioje Lietuvoje jie norėtų gyventi, ką išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Norime, kad Lietuvos gyventojai taptų strategijos „Lietuva 2050“ bendrakūrėjais, o jų įžvalgos papildytų strategijos turinį“, – kalbėjo D. Gaižauskienė. 

Simne vykusio pokalbio dalyviai į Lietuvos ateitį žvelgė daugiau pozityviai, dalinosi tikėjimu, kad po kelių dešimtmečių Lietuvoje bus įvykę teigiamų pokyčių, ypač sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, valstybės valdymo sistemose. Tikimasi, kad visose valstybės valdymo grandyse dirbs specialiai šiam darbui pasirengę ir atitinkamos patirties įgiję profesionalai.

„Daugelis iš čia dalyvaujančių žmonių 2050 m. galbūt nesulauksime, arba jau būsime garbaus amžiaus senoliai, tačiau norime, kad Lietuva mūsų vaikams, vaikaičiams liktų laisva, nuostabi šalis, kurioje jie turės daug galimybių ir svarbiausia – pasirinkimo laisvę. Tikime, kad valstybė, kaip institucija, bus suformavusi aiškias savo pažangos kryptis bei tikslus, o gyventojai pagal savo gebėjimus rinksis vieną iš daugybės galimų kelių“, – kalbėjo diskusijos Simne dalyviai.

Dauguma dalyvių išsakė tikėjimą, kad ir 2050-aisiais Lietuva egzistuos kaip nepriklausoma valstybė, galbūt bus sudariusi naujas sąjungas su Europos valstybėmis, kitomis šalimis, tačiau tos sąjungos bus savanoriškos ir abipusiškai naudingos.

Pabrėžiant mokslo ir aukštųjų technologijų svarbą, Simne buvo išsakyta mintis, jog Lietuva vis dėlto yra žemės ūkio kraštas, tad ateityje tikimasi sugrįžimo „prie žemės“, į kaimo vietoves, tačiau su moderniu požiūriu į šią ūkio veiklą, ekologiškų produktų, švarios aplinkos kūrimo strategija.

Ypač daug dėmesio skirta tautinio identiteto – kultūros, kalbos, tradicijų išsaugojimo svarbai, taip pat – Lietuvos žmonių vieningumo, telkimo aiškiems ir suprantamiems tikslams strategijai.

Paklausus, ką jau rytoj žmonės patys galėtų padaryti dėl išsakytų ateities vizijų Lietuvai,  pašnekovai minėjo, kad jie tęs šias svarbias diskusijas su savo artimaisiais, bendradarbiais, kaimynais, dalinsis nuomonėmis ir idėjomis.

„Siekiame, kad diskusijos ir kitos gyventojų įtraukimo formos taptų įprasta praktika, propaguojama tiek viešosios politikos formavimo procese, tiek vietinėse bendruomenėse – džiugu, kad ir gyventojai mato tokių diskusijų bei susitikimų prasmę ir reikalingumą“, – sakė D. Gaižauskienė.

                                                   Alytaus rajono savivaldybės informacija