Rūta Averkienė

Senojoje Varėnoje buvo švenčiama ypatinga sukaktis – Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios dvidešimt penktosios pašventinimo metinės. Erdvi šventovė vos talpino visus norinčius dalyvauti iškilmingose Šv. Mišiose ir pasveikinti visų parapijiečių mylimą ir ypatingą asmenybės šviesą skleidžiantį kunigą Pranciškų Čivilį, kurio gerumą patiria ne tik Varėnos krašto, bet ir jį pažįstantys Lietuvos žmonės. Šia gražia proga prisiminta bažnyčios statybos istorija, kunigui Pranciškui įteiktas Popiežiaus Pranciškaus medalis ir kitos prasmingos dovanos, o iškilmingo bažnyčios jubiliejaus dalyviams maestro Dainius Puišys bei kiti muzikai dovanojo nuostabų koncertą. 

„...Reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse...“, – rašė Senojoje Varėnoje gimęs didžiausias visų laikų lietuvių menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis buvo puikiu pranašu savo gimtinei. Šie žodžiai labai tiksliai tinka ne tik jo paties asmenybei ir talentui iliustruoti, bet ir čia gyvenantiems ir savo gražiais darbais gimtinę puošiantiems žmonėms ir ypatingai kunigui Pranciškui, kuris Senojoje Varėnoje pastatė bažnyčią ir ne vieną dešimtmetį nenuilsdamas rūpinasi Varėnos krašto žmonių dvasios vertybėmis. 

Jubiliejinis renginys prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis, kurias koncelebravo Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas, vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, vyskupijos kurijos kancleris Gediminas Tamošiūnas, Senosios Varėnos bažnyčios klebonas Pranciškus Čivilis, Merkinės dekanato dekanas, bažnytinės teisės daktaras Robertas Rumšas ir Perlojos parapijos klebonas Ąžuolas Miliauskas. 

Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas kunigui Pranciškui Čiviliui dėkojo už titanišką darbą, kurį jis atliko Senojoje Varėnoje atstatant bažnyčią. „Darbščiam kunigui Pranciškui dedant dideles pastangas, buvo pastatyta ši bažnyčia. Dėkojame Dievui ir meldžiamės už kunigą Pranciškų,  kad jis nepabūgo sunkaus darbo ir statė ne tik bažnyčią, bet kartu statė  ir gyvąją bažnyčią, kuri esate jūs. Kad kunigas įkvėpė daugybę žmonių, kad Jūs kartu meldėtės per tuos metus, išgyvenote Dievo artumą. Meldžiamės kartu už architektus, geradarius, visus parapijos tikinčiuosius. Kai mūsų širdyse yra tikėjimas, Dievo artumas,  pagarba ir meilė vieni kitiems, galime padaryti tai, kas ir mums teikia džiaugsmą, ir Dievui garbę, ir kitiems žmonėms palaimą. Nuoširdžiai dėkoju kunigui Pranciškui už jo rūpestį, pastangas, gerumą ir meilę žmonėms, už gyvą tikėjimą, kurio dėka jis subūrė visus žmones pastatyti šiuos Dievo namus, dėkoju kiekvienam už pastangas, aukas, asmeninį prisidėjimą, gilų širdies atvirumą. Meldžiame tolimesnės palaimos jums visiems...  Galima prasmingai galvoti apie žmogaus gyvenimą, ką žmogus daro, gyvendamas žemėje. Žmogaus kūryba, duoti talentai, ir visa tai, kas kuria teisingesnį ir gražesnį pasaulį. Nė vienas protingas žmogus savo prigimtimi nejaučia baigtinumo ir trokšta gyventi amžinai, nė vienas nenori, kad tai, ką jis sukūrė, išnyktų. Neturėtų prasmės. Žmogui įgimta visame kame ieškoti prasmės. Tikėjimas į Dievą – didžioji prasmė. Kiekvieną sekmadienį, kai mes ateiname dalyvauti šventose Mišiose, mes ateiname tarsi į dangaus prieangį, atsinešam savo savaitės darbus, pareigas, atsakomybes, bet svarbiausia, atsinešame tai, kiek mes kasdienybėje buvome žmonės, kiek suvokdami savo identitetą, savo vertę ir orumą, kurį taip brangina Dievas. Mūsų religinis tikėjimas prasideda tada, kai mes įtikime, kad Dievas mane myli. Padėkime pastangas Dievo meilės atradimui. Ir tada pasikeis požiūris į kitą žmogų, į patį save“, – kalbėjo vyskupas. Jis įteikė kunigui Pranciškui Čiviliui ypatingą Popiežiaus Pranciškaus dovaną – proginį medalį, kuris išleistas Popiežiaus vizito į Lietuvą proga. „Minint Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčios konsekravimo dvidešimt penkerių metų sukaktį, nuoširdžiai dėkojame už tarnystę šioje parapijoje, paženklintą gerojo ganytojo pavyzdžiu, dėmesingą rūpestį Dievo namų statyba, įrengimu ir grožiu, meldžiame, kad viešpats ir toliau stiprintų, globotų ir teiktų malonių kunigiškai tarnystei atlikti. Kunige Pranciškau, visada turėk šventojo Pranciškaus širdį kiekvienam ir visiems“, – linkėjo J.E. vyskupas J. Ivanauskas. 

Vyskupas emeritas Juozas Matulaitis prisiminė: „Kai atvažiuodavom į šitą kryžkelę, kur nebuvo krypties link dangaus, nes du pasauliniai karai Senojoje Varėnoje sunaikino  dvi bažnyčias, buvo daug svarstymų, ar pajėgsime pastatyti trečią. Bet Dievas įkvėpė. Svarbiausia, kad mes suradom drąsų statytoją – kunigą Pranciškų, štai todėl pastatėm ją gražią ir didingą. M.K. Čiurlionio gyvenimo šaknys ir kūryba įkvėpė mus pažymėti tą vietą, ypatingai varpinę. Jo mintys ir aktualios ir dabar: „Viešpatie, nurodyk tą kelią, kad eičiau ne šunkeliais“, – rašė menininkas. Jis gyvenimą palygino su didžiausia procesija ir tik einantys procesijos priekyje, pažįsta tuos Dievo stebuklus. „Todėl ir ši bažnyčia turi tikslą, kad mes kuo artimiau bendrautume su viešpačiu. Linkiu Jums neprarasti tos dangiškos krypties, žmogiškumo. Linkiu, kad bažnyčia tarnautų mums visiems atrasti kelią pas viešpatį Dievą“.

Šv. Mišių metu J.E. vyskupas Jonas Ivanauskas pašventino geros valios žmonių dėka atnaujintus ir naujus liturginius indus.

Kunigas Pranciškus Čivilis dėkodamas visiems, kurie prisidėjo statant ir puošiant bažnyčią, jautriai pacitavo kažkada spaudoje skaitytus žodžius: „Senoji Varėna nenori mirti ir niekada nemirs, ji atgims ir bus dar gražesnė kaip dabar“. Jis pažymėjo, kad jei šiandien Senąją Varėną puošia didinga bažnyčia, reikia dėkoti visiems geros valios žmonėms ir labiausiai Dievui, nes „jeigu Dievas miesto nestato, veltui statybininkai pluša, o jei Dievas jo nesaugo, veltui sargybiniai budi“. Dvasininkas taip pat pasidžiaugė, kad jubiliejinis renginys labai iškilmingas ir sakė, kad Senosios Varėnos bažnyčios istorijoje tai pirmas kartas, kad iškilmingose Šv. Mišiose dalyvauja net su vyskupai.


Jubiliejinėse iškilmėse dalyvavusieji gavo ir įsimintiną muzikinę dovaną – po gražiaisiais bažnyčios skliautais įspūdingai skambėjo Šv. Mišių metu giedotos Varėnos kultūros centro mišrus choro „Varpilė“, vadovaujamo Ramonos Velžienės, ir Senosios Varėnos parapijos mišraus choro „Sonata“, vadovaujamo Ilonos Zalanskienės, giesmės. Ypatingai įspūdinga buvo Šv. Mišių metu ir po jų nuskambėjusi muzikinė programa, kurią  atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Dainius Puišys, koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras, 

aktorė Gražina Urbonaitė, skaičiusi Justino Marcinkevičiaus ir Mikalojaus Daukšos eiles, smuikavusi Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos mokinė Justė Marija Stramkauskaitė (mokyt. Romualda Pridotkienė), koncertmeisterė E. Sinkevičienė. 

Bažnyčios jubiliejaus proga kunigui Pranciškui už jo prasmingus darbus dėkojo ir  sveikino daugybė žmonių. Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta dvasininkui įteikė arkangelo Mykolo paveikslą, dėkojo už sugebėjimą telkti geriems darbams ir  linkėjo jam  sveikatos, stiprybės ir Dievo palaimos. „Iškilmingos Šv. Mišios ir įspūdingas koncertas, į kuriuos susirinko pilnutėlė bažnyčia, tik dar kartą paliudijo, kad sielos šilumą ir šviesą nepailstančio skleisti kunigo Pranciškaus Čivilio dėka per dvidešimt penkerius metus ši šventovė tapo jaukiais Dievo namais ir išskirtine traukos vieta, kur ne tik Šv. Mišios aukojamos, bet vyksta solidūs renginiai ir sakralinės muzikos koncertai, o juose koncertuoja žymiausi šalies muzikai. Čia įsegamos „Sidabrinės bitutės“, jau dešimt metų čia prasideda Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivaliai.  Šiai parapijai didžiausia dovana yra tai, kad Dievas į ją atsiuntė kunigą Pranciškų su dideliu tikėjimu, kuris uždegė daug žmonių prisidėti prie bažnyčios statybos bei nuolatinio jos puoselėjimo ir gražinimo. Bet ypatinga kunigo vertė – ne tik bažnyčios statyba. Per tuos metus sielovadiniu darbu jis sugebėjo pastatyti po šventovę kiekvieno jį pažįstančio žmogaus širdyje. Su jo pagalba ir laiminimu bažnyčioje planuojame kurti Senojoje Varėnoje gimusio M. K. Čiurlionio kultūros centrą“. Tokį pat paveikslą meras Algis Kašėta padovanojo J.E. vyskupui J. Ivanauskui.

Po koncerto kunigas Pranciškus Čivilis įteikė padėkos ženklus ne vienai dešimčiai žmonių, kurie prisidėjo statant ir nuolat prisideda gražinant Senosios Varėnos bažnyčią – jos architektui Brunonui Bakaičiui, skulptūras bažnyčiai kūrusiam skulptoriui Mantui Paulauskui, vitražais bažnyčios langus išpuošusiam Vytautui Švarliui ir daugybei kitų geros valios žmonių. Jis dėkojo visiems profesionaliai giedojusiems ir dalyvavusiems Šv. Mišiose.

Ta proga buvo prisiminta Senosios Varėnos bažnyčios istorija. Pirmoji bažnyčia čia pastatyta 1776 m. seniūnijos valdytojo Mykolo Bžostovskio iniciatyva.  1915 m., kai traukėsi rusų kariuomenė, bažnyčia sudegė su visu joje buvusiu archyvu. 1921 m. kunigo L. Markuckio pastangomis  bažnyčia buvo atstatyta, tačiau 1944 m. vasarą ji vėl sudegė. Kurį laiką pamaldos vyko Šaulių namuose, o 1948 m.  parapijos centras buvo perkeltas į Babriškes. Atgimimo pradžioje vis dažniau pradėta kalbėti apie bažnyčios atstatymą, o 1989 m. sukurtas ir bažnyčios statybos organizacinis komitetas, kuris buvo įpareigotas pateikti prašymą statyti bažnyčią ir pagal to meto tvarką siųsti Maskvos centro komitetui. Turbūt prašymo pateikėjai nelabai tikėjosi gauti teigiamą atsakymą, bet visgi gavo. Tuomet buvo nuspręsta pastatyti didingą 35 metrų ilgio ir 35 metrų aukščio bažnyčią. Bažnyčios statybai pinigus pagal išgales aukojo vietos gyventojai, prisijungė ir įmonės – „Merkio“ pūkų ir plunksnų fabrikas, UAB „Varėnos statyba“ ir kitos. Klebonas turėjo bažnyčios viziją - ji turi atspindėti čia gimusio ir ankstyvąją vaikystę praleidusio M.K. Čiurlionio kūrybos dvasią. Taip ir gimė šventovė su pavasarį skelbiančiu varpu atviroje prieš bažnyčią stovinčioje varpinėje (projekto autoriai Brunonas Bakaitis ir Gediminas Baravykas). Bažnyčios varpinėje buvo pakabintas ypatingas varpas, kuriuo pasirūpino taip pat klebonas. Tai Magdeburgo (Vokietija) ir Voronežo (Rusija) vyskupijų dovana. Bažnyčioje skamba iš Pietinės Anglijos parvežti vargonai. 1994 m. lapkričio 8 dieną bažnyčia buvo pašventinta. Senosios Varėnos kaime prasidėjo reguliarūs „Sekmadienio muzikos“ koncertai, kuriuose koncertuoja žymūs atlikėjai iš visos Lietuvos bei užsienio. Klebono  pastangomis bažnyčios rūsyje įrengta koplyčia, žemutinė bažnyčios salė, kurioje nuolat veikia Varėnos krašto bei šalies menininkų darbų parodos. Įrengta erdvi klebonija. Visi svarbiausi renginiai, susiję su M. K. Čiurlioniu, organizuojami Senosios Varėnos bažnyčioje. Čia vyksta nuostabus tarptautinis chorų festivalis „Beauštanti aušrelė“. Kasmet, minint M. K. Čiurlionio gimimo metines, šioje šventovėje Varėnos rajono kultūros ir meno tarybos „Sidabrinės bitės“ ženklu bei rajono savivaldybės premija apdovanojami labiausiai rajono kultūrai nusipelnę žmonės. Šiuo ženklu ir premija 2000 metais yra apdovanotas ir kunigas P. Čivilis. Dvasininko rūpesčiu 1999 metais bažnyčioje buvo pradėtas įgyvendinti projektas, sukurtas Lietuvoje žinomo vitražisto Vytauto Švarlio - bažnyčios navos langų vitražų ciklas čiurlionistikos tema: bažnyčios languose sukurti prasmingi, įkvepiantys gėriui vitražų eskizai , sudarantys vieningą teminį ciklą. Klebonui pavyko surasti rėmėjus, o po septynerių metų, minint M. K. Čiurlionio 131-ąsias krikšto metines, 2006 m. spalio 1 d. projektas buvo sėkmingai pabaigtas – nuostabūs, spalvingi kūriniai „Laukimas“, „Pradžia“ , „Vilties garsai“ ir kiti gėrio vardais pavadinti vitražai sušvito visuose bažnyčios languose. 

Kaip sakė pats kunigas Pranciškus, bažnyčios statybai prisireikė milijono plytų ir tūkstančių gerų širdžių.