Kas: „Poezijos rudenėlis -2019“;
Kur: Varėnos viešoji bibliotekos skaitykla;
Kada: šilta spalio 11 d., penktadienio popietė;
Kaip: Ir vėl – ruduo eilėraštį pašaukė 
Pašaukė į Alytaus ir Varėnos literatų šventę – „POEZIJOS RUDENĖLIS“. 
Ir sugužėjo – kas nešinas savo išjausta ir apmąstyta poezija, kas – trokšdamas pabūti, įkvėpti kūrybinės dvasios, pabendrauti. Ruduo – tai laikas nurimti, įsiklausyti, ką kalba gamta, žmogaus jausmai. Juk poezija – tai mumyse atsispindėjusi tikrovė, patirtys, išgyvenimai, grįžtantys gyvu  eilėraščio žodžiu.
„Viščiukus skaičiuoja rudenį“, o „Poezijos rudenėlis“ – proga skaičiuoti metų kūrybinį derlių. Varėnos literatų kūrybos kraitė nemaža – naują poezijos rinktinę išleido Petras Miliūnas, 11-ąją knygą „Atmintis“, skirtą savo garbingos giminės istorijai pavasarį pristatė Eugenija Strazdienė, dar kvepiantį spaustuvės dažais leidinį – apybraižų knygą apie Varėnos rajono kultūros darbuotojus, greit pristatys Joana Grigaitienė.  
Nauju poezijos rinkiniu „Laisvės vėjuos“ skaitytojus nudžiugino ir kraštietė Stacy Lee (Stasė Piliūtė). Apie laisvės vėjų atpūstus jausmus ir nuotaikas  kalbėjo mokytoja Julija Jaunuta Kavaliauskienė: „Šie metai  išskirtiniai poetės gyvenime: šiemet atšventė 60-metį, o 1989 m. išvyko už Atlanto – taigi 30 metų toli nuo tėvynės Lietuvos. 20-metį reikėtų minėti nuo kūrybinės darbo pradžios JAV laikraštyje „Dirva“, dešimtmetį – Varėnos rajoninėje spaudoje ir literatų almanache „Merkio lieptai“(...). Rinkinys „Laisvės vėjuos“ yra brandžios asmenybės išgyvenimų ir apmąstymų poetinis pasaulis. Keliami gilūs klausimai: rudeniškos gamtos ir žmogaus ryšys, dvasinė akistata su savimi ir kitais, dvasinio nuskaidrėjimo pajautos, laisvės vėjuos elegiškų nuotaikų punktyrai (vienatvės, abejonių, netekties, ilgesio). Amžiaus brandoje nebelieka besąlygiško džiaugsmo, bet lyrinė-romantinė stilistika pakylėja vaizdus iki dangaus. Gilėjanti asmenybės brendimo raida, egzistencinė būtis, sąlygota naujos aplinkos ir kultūros terpės Amerikoje bei gimtojo krašto Lietuvos istorinio kismo, socialinių-politinių permainų. Išlaikytas artimas ryšys su gimtuoju kraštu, artimais žmonėmis skatino atmintį, dvasinę akistatą su savimi ir globaliuoju pasauliu, iš rinkinio į rinkinį tęsėsi įvairiomis variacijomis (platyn ir gilyn.)(...) Nepamirštama dalis gyvenimo – tai tolstantys praeities vaizdai, žadinantys nerimą, ilgesį ir sudėtingus išgyvenimus. Lietuvos gamtos detalės leidžia giliau nusileisti į sielos gelmes, atodūsiu kasdienybę sudrumsčia ar nuvalo nuo kasdienybės dulkių. Prasmingas susitikimas su Stacy Lee (Stasės Piliūtės) naujuoju eilėraščių tomeliu. Dėkodami už jos kūrybinį kraitį, tikimės, jog ryšys su mumis nenutrūks, jog įžengimas į naują laiką pažers naujų posmų ir kūrybinių atradimų. Ieškodami dvasiai peno, su didžiausiu jauduliu skaitysime gerbiamos poetės Stacy Lee eilėraščius – juk kiekvienas gavome po tomelį dovanų. Su eilėraščiu „Linkėjimai“, (skirtu skaitytojams, bet tinkančiu ir pačiai Stacy) mes siunčiame labų dienų, laiminame jos kūrybinį susikaupimą, prasmingus dienų siekius ir poetinį polėkį“. Stacy  sveikinimą ir padėką skaitytojams perdavė jos sesuo Elena Glavickienė.
Istorijos vėjai nesirenka žmonių ir vardų, apnešdami laiko dulkėmis. Yra asmenybių, kurių darbai, veikla išlieka svarbūs, reikšmingi ateinančioms kartoms. Šviesią asmenybę, kraštietį iš Liškiavos – filosofą, pedagogą, profesorių, poetą Joną Balčių ir jo darbus pristatė VB bibliografė Laimutė Cibulskienė: „J. Balčius yra išleidęs keletą monografijų, parašė apie 50 mokslinių, eseistinių ir publicistinių straipsnių. Buvo plataus akiračio mokslininkas, tačiau pagrindinis  mokslinių tyrinėjimų laukas –savo tautos dorovinis identitetas. Knyga „Spalio danguos“ apima visą jo kūrybą nuo jaunystės posmų iki paskutinių publikacijų (2017 m. spalį). Jam rūpi Tėvynės, tautos, gimtosios kalbos likimas, žmogaus būtis, meilė pagoniškajai mūsų kultūrai. Juntamas filosofo troškimas perprasti, aprėpti pasaulį ir pasaulius, žemę, visatą, žmogaus laikinumą ir nemirtingumą. Ryškios poetinio pasaulėvaizdžio sąsajos su antika. Daug dedikacijų  rašytojams, intelektualams, draugams“. Savo naują knygą pristatė „Tėkmės“ klubo pirmininkė Emilija Lukšytė-Krušinienė. Romanas „Spygliuotu keliu“ – kelių kartų Grikienių šeimos istorija, prasidėjusi nepriklausomoje Lietuvoje, pergyvenusi Pasaulinius karus, tremtį, partizanines kovas, kolektyvizaciją ir sulaukusi Tautos atgimimo. Gyvybingas pasakojimas, turtinga meninė išraiška, netikėti palyginimai įtrauks skaitytoją į naujo romano veiksmą. Tradicinius skaitymus tęsė literatai: Regina Rasimienė „žavėjosi gyvenimu“; Danutė Volungevičienė deklamavo apie meilę ir ilgesį gimtam kraštui; Eugenija Strazdienė į posmus sudėjo apie rudeninį liūdesį; Stasys Šukys savo eilėraštį skyrė Baltijos kelio 30-mečiui; Janina Buzūnaitė koketavo moteriškomis aistromis; Irena Malmygienė poetinius rugsėjo piešinius ir širdies plakimą skyrė mokiniams; Lidija Cichockienė pamąstymais tarsi klausė, kodėl blaškos širdis kaip paukštis; posmus apie knygą skaitė Laimutė Jezepčikaitė; Ramutė Kašėtienė žavėjosi rudeniškomis spalvomis pasipuošiusią Lietuvą; „Gelbėkime gamtą!“ – su nerimu ir rūpesčiu eilėmis kalba Vincenta Lebedzevičienė; nors į „pasimatymą atėjo per anksti“, Joana Grigaitienė džiaugėsi rudens simfonijos grožiu; eiliuotų prisminimų takais braidė Jonas Staliulionis; Petras Miliūnas susižavėjo antika - skaitė poemos „Helados aidas“ ištrauką iš naujos poezijos knygelės „Saulėlydžio varsos“.
Ilgiausių metų linkėjome jubiliatams – Stacy Lee, Joanai Grigaitienei, 
Liusiai Gaidukevičienei, Juliui Vaicekauskui ir Julijai Jaunutai Kavaliauskienei.
„Poezija – visų pirma svajonė, jausmas ir muzika“ (P. Širvys). Šiandien žodis ir muzika sueina į vieną kelią – svajingomis akordeono melodijomis juo vedė Tomas Glavickas ir Valentinas Taraila. 

Renata Česnulevičienė