Mokytojai kuria aplinką, kurioje vaikai ieško atsakymų. Viena iš tokių netradicinių mokymosi aplinkų yra lauko klasė, suteikianti galimybes tiesiogiai patyrinėti gamtą, gyvūniją, medžius – didžiausius ir labiausiai su žmogumi susijusius augalus: stebėti medžių formas, rūšis, dalis; aptarti medžių svarbą gyvojoje gamtoje.

Per pelkes, per miškelius, saleles, vilkų takeliais atbrido žalias miško Monas. Prie vėtrų išversto miško galiūno ąžuolo laukė Pivašiūnų gimnazijos 1 klasės mokinukai su savo mokytoja. Miško sergėtojas susipažino su mažais smalsuoliais ir perdavė Pelėdos linkėjimus, dovanėles pirmokams. Miškinis pasakojo apie miško gyventojus, atsakinėjo į vaikų klausimus, žaidė. Miško Monas su mokiniais sukūrė elgesio gamtoje taisykles , o pirmokėliai prižadėjo prisidėti prie gyvosios gamtos saugojimo. Visi kartu aptarė, kaip pažins, saugos ir puoselės gyvąją gamtą, ir svarstė, kaip reikėtų elgtis, išvydus teršiant aplinką.

Atsisveikindamas Monas „pažadino“ iš miego boružėles ir padalino miško bičiuliams.

Pirmokėliai buvo nustebinti. Pažadėjo miško Monui parašyti laiškus apie savo žiemos stebėjimus.

Netradicinėje erdvėje , ,,snieguotoje miško klasėje‘‘ vykusi pamoka mokiniams suteikė daug džiaugsmo.

Vyresnioji pradinių klasių mokytoja L. Leškevičienė siekė netradicinėje aplinkoje ugdyti mokinių gebėjimus, stebėti gamtinę ir kultūrinę aplinką, pastebėti gamtos grožį ir harmoniją, žmogaus ir gamtos ryšius; turtinti mokinių kalbinę ir meninę raišką; sudaryti sąlygas stebėti, tyrinėti. 

 

                                             Pivašiūnų gimnazijos vyresnioji mokytoja Lina Leškevičienė