Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką


    P.  Česnulevičiūtė gimė 1925 m. vasario 23 d. Perlojoje.  1943 m. baigusi Alytaus gimnazijos pedagoginę klasę, dirbo Perlojos pradžios mokyklos mokytoja. 1945-1949 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, lankė Valstybinio dramos teatro studiją. Baigusi studijas, dirbo Šiaulių mokytojų institute. 1953-1963 m. – LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė bendradarbė. Nuo 1963 m. iki 1993 m. – Vilniaus universiteto dėstytoja , Lietuvių literatūros katedros docentė. 

    2008 m. P. Česnulevičiūtei buvo suteiktas Perlojos garbės pilietės vardas.

      Mirė 2011 m.  gegužės 11 d., palaidota Perlojos kapinėse.                    

    Išleido studiją „Lazdynų Pelėdos kūryba“ (1962 m.), knygą moksleiviams „Vincas Krėvė“ (1976, 1982), knygas „Šimtas teatro mįslių“ (1974, 1985), „Dramos pasaulis“ (1996), „Daugiaveidis dramos gyvenimas teatre“ (1998), „Andrius Oleka-Žilinskas, Balys Sruoga ir kiti“ (2012) . Be to parašė pjesių apie mokinių gyvenimą: „Kaltininkai“ (1959), „Jų pirmoji diena“ (1961), „O debesys plaukia ir plaukia...(1964), TV pjesę „Giesmė apie Strazdą (1963). Parengė V. Krėvės „Rinktinius raštus“ (3t., 1982).
     P. Česnulevičiūtė buvo „ Perlojos respublikos“ prezidento Jono Česnulevičiaus dukra, parengusi ir išleidusi knygas „Kovojanti Perloja“ (1998) ir „Perloja, 1378-1923“ (2008).  Leidinys „Kovojanti Perloja (1918-1923)“  skirtas paminėti Perlojos Respublikos aštuoniasdešimtmečiui. Jame atskleidžiamas įdomus ir reikšmingas Perlojos penkerių metų gyvenimas, jos žmonių dvasios ir veiklos savarankiškumas, ryžtingumas ir narsa.  Leidinyje „Perloja 1378-1923“ apžvelgiama Perlojos (karališkojo dvaro ir miestelio) pusšešto šimto metų praeitis, aptariami  svarbiausi jos gyvenimo etapai. Antroji leidinio dalis skirta Perlojos savivaldos (Respublikos) veiklai 1918-1919 metais ir Perlojos šaulių būrio kovoms, 1920-1923 m. ginant ir įtvirtinant Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Apie Perloją  ne vieną straipsnį paskelbė ir spaudoje: „Antrojo dešimtmečio Perlojos respublika: mitas ar istorija? (Lietuvos rytas. – 1993, lapkr.9, p. 25), „Perlojai – 625 metai“ (Merkio kraštas. – 2003, vas. 7, p. 3-4), „Perloja grožinėje literatūroje“ (Merkio kraštas. – 1995, liep. 26-rugpj. 2) ir kt.

    2015 m. Vilniaus universiteto leidykla išleido knygą „Istorijoje ir auditorijoje: Petronėlės Česnulevičiūtė devyniasdešimtmečiui.“   Knygą sudaro niekur iki šiol neskelbti P. Česnulevičiūtės grožiniai ir memuariniai tekstai, jos sesers ir buvusių studentų atsiminimai, taip pat keli jos asmenybę bei mokslinę ir pedagoginę veiklą apibūdinantys straipsniai. 

     

Parengė  Elena Glavickienė

Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja