„Nebuvau nei drąsiausias, nei išmintingiausias, bet kažkam reikėjo imtis iniciatyvos. Buvau jaunas, dar nėjęs lagerių keliais, taigi (...) prieš 50 metų paruošiau pirmąjį „Kronikos“ numerį“,- taip kukliai apie legendinio pogrindinio leidinio atsiradimą kovo 20 d. Simne surengtoje konferencijoje kalbėjo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius, kuris, būdamas tuometinis Simno bažnyčios vikaras, pradėjo leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.

Video:

 

Paminėta ten, kur buvo pradėta leisti

 

Minint „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (LKBK, Kronika) leidimo 50 metų sukaktį, sekmadienį, kovo 20 d., Simno bažnyčioje aukotos iškilmingos šv. Mišios, liturgijai vadovavo pats kardinolas Sigitas Tamkevičius. Dalyvavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, daug kitų dvasininkų, taip pat - Marijos radijo prezidentė Egidija Vaicekauskienė. Giedojo Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškojo kultūros centro Česlovo Sasnausko choras, vadovaujamas Mindaugo Radzevičiaus.

 

Į iškilmes atvyko Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas su žmona Vida, mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė, kiti vadovai, savivaldybės tarybos nariai.

 

Jo Eminencijos kardinolo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva ir pastangomis bažnyčioje pristatyta iki šiol dar niekur neeksponuota paroda apie LKBK veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro muziejininkė Ramunė Draučiūnaitė.

 

Pradėdamas šv. Mišias, kardinolas kvietė prisiminti tuos nelengvus sovietinės okupacijos laikus, kuriuos teko išgyventi vyresniosios kartos Lietuvos žmonėms. Sovietų okupacijos žiaurumas ir neteisybė paskatino kuo plačiau viešinti Lietuvos žmonių persekiojimo faktus, žadinti tautinį, religinį sąmoningumą, ir tai lėmė pogrindinės katalikiškos spaudos atsiradimą. Pirmasis LKBK numeris sukurtas 1972 m. kovo 19-ąją būtent Simno klebonijoje, tuometinio vikaro Sigito Tamkevičiaus kambarėlyje. Iki pat Lietuvos nepriklausomybės aušros 1989 m. slapta leidžiama „Kronika“  tapo sovietų režimo vykdyto Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimo faktus viešinančiu dokumentu.

 

Simno parapijoje ir miestelyje buvo labai daug gerų katalikų, tad būtų sunku kai kuriuos išskirti. Prie mano pogrindžio darbų  labai prisidėjo dvi geros moterys – Genutė Dainauskaitė ir Julija Juškauskaitė, gyvenusios mažame namelyje ant Simno ežero kranto. Jos sudarydavo sąlygas mano pagalbininkams kelias savaites dirbti prie naujai redaguojamo „Kronikos“ numerio. Jos rizikavo labai daug kuo, bet į mano prašymą pagelbėti nesvyruodamos atsiliepė“,- prisiminė kardinolas. Ant šių moterų kapų buvo padėtos gėlių puokštės.

 

Po šv. Mišių Alytaus rajono savivaldybės vadovai visus pakvietė į Simno kultūros namus, kur vyko LKBK 50-mečiui skirta konferencija.

 

„Laisvė tapo gyvenimo norma“

 

Konferenciją vedė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Laima Zavistauskienė bei Raimundas Žukauskas, Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas.

„Sveikinu jus visus, susirinkusius čia, Simne, kur gimė legenda, tapusi ne tik Lietuvos, bet ir viso pažangiojo Vakarų pasaulio istorijos dalimi. Šiandien turime ypatingą progą prisiliesti prie šios legendos kūrėjų, išgirsti jų liudijimus, iš pusės amžiaus atstumo įvertinti ne tik religinę, bet ir istorinę, moralinę, tautinio atgimimo žadinimo, pasipriešinimo okupantams prasmę bei  reikšmę.

1972 – ųjų pavasarį, kada Simne parengtas pirmasis „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ numeris, aš buvau vaikas, dar nė į mokyklą nėjau. Vis dėlto, prisimenu, kad namuose buvo šventas laikas, kai amžiną atilsį Mama įsijungdavo traškantį radiją su Amerikos balso„Laisvės“Vatikano radijo  žiniomis. Tai, ką per radiją išgirsdavo mano artimieji ar kaimynai, buvo pašnibždomis perduodama iš lūpų į lūpas.

(...)Paaugęs ne kartą padėjau Mamai radijo imtuve nustatyti tas ypatingas laisvojo pasaulio radijo bangas. Ir pats jau klausydavau žinių, kurios buvo skaitomos iš pogrindinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“. Paties leidinio nebuvome matę, bet visi tikėjome tuo, ką skelbė, nes tai buvo konkretūs dokumentai, faktai apie konkrečių žmonių gyvenimą, jų persekiojimą, okupantų valdžios savivalę.

Jūsų Eminencija kardinole, tuomet nežinojome, kad Jūs – šio ypatingo leidinio vyriausiasis redaktorius, nežinojome straipsnių autorių pavardžių – kunigų Jono Borutos, Alfonso Svarinsko, vienuolių sesių Bernadetos Mališkaitės, Nijolės Sadūnaitės ir daugelio kitų kuklių bendradarbių, leidinio spausdintojų, platintojų vardų. Jūs tyliai dirbote slaptą darbą, apie kurį vėliau kardinolas Vincentas Sladkevičius pasakys: „Tai ištvermingiausias ir labiausiai Tėvynę išgarsinęs leidinys...“ – taip konferencijos pradžioje į susirinkusius kreipėsi Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

 Sovietinė sistema atrodė dar labai galinga, jos represinis aparatas turėjo daugybę slaptų ir etatinių darbuotojų, informatorių, seklių. Tačiau – tikras stebuklas – KGB net 17 metų  taip ir nesugebėjo susekti, likviduoti „Kronikos“, ji tapo rekordu - ilgiausiai be pertraukos ėjusiu pogrindžio leidiniu visoje Sovietų Sąjungoje!

Ką „Kronika“ davė Lietuvai ir Bažnyčiai? Galbūt istorikai,  mokslininkai, ekspertai pasakys svariau. Aš norėčiau pasakyti taip: davė tiesos žodį, kuris išlaisvino nuo baimės, svetimos ideologijos melo, drąsino žmones ir kėlė pačios Bažnyčios autoritetą.

81 išleistas „Kronikos“ numeris, viena žinia po kitos – kaip chirurgo skalpelis prarėžė tamsos pasaulio sieną ir žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Atgimimo Sąjūdį,  į Kovo 11-ąją atkurtą Nepriklausomybę.

Ačiū jums visiems, kurie prisidėjote prie legendinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidimo ir platinimo! Šiandien žinome Jūsų vardus, galime Jums žemai nusilenkti, dėkoti savo tėvų, mūsų pačių ir netgi mūsų vaikų, vaikaičių vardu.

Gal kurį laiką buvome primiršę tikrąją laisvės vertę ir kainą, laisvė tapo gyvenimo norma, bet raudonasis slibinas šiandien vėl taikosi praryti pusę Europos. Vadinasi, istorijos pamokas turime pasikartoti, kad nesikartotų skaudi praeitis“,- kalbėjo Alytaus rajono savivaldybės vadovas A. Vrubliauskas. 

Gyvi prisiminimai, istorikų žodis ir jaudinanti daina 

Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius dr. Arūnas Bubnys.

 

„Mes tada daug ko nežinojom, daug ko nesupratom. Iš dalies panašiai, kaip dabar Rusijos imperinės, šovinistinės, sovietinės ideologijos pavergti žmonės, kurie pateisina nusikalstamą karą prieš Ukrainą. Apie „Kronikos“ reikšmę dabar, praėjus daugeliui metų,  suprantam žymiai daugiau. Noriu pasakyti, kad (leisti tokį leidinį) tai nebuvo paprasta, nebuvo lengva. Daugelis žmonių už šią veiklą turėjo sumokėti savo laisvės kaina. Daugiau kaip 20-čiai „Kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jie buvo nuteisti sovietinių lagerių ir kalėjimų bausmėmis. Daugiau kaip 60 žmonių, prisidėjusių prie „Kronikos“ leidimo, buvo kviečiami į sovietinį Saugumą (KGB –red. past.), tardomi, jų namuose atliekamos kratos, vyko vadinamasis „profilaktinis“ darbas“,- kalbėjo dr. A. Bubnys.

 

Ypač  įdomiais ir reikšmingais liudijimais apie LKBK kelią dalijosi buvęs pogrindinio leidinio redaktorius, organizatorius  kardinolas Sigitas Tamkevičius ir viena iš buvusių „Kronikos“ bendradarbių, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė  Bernadeta Mališkaitė.

Jie pasakojo, kad „Kronikos“ turinio tematiką didele dalimi sudarė kolektyviniai ir individualūs kreipimaisi bei pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių ir laisvių varžymo, pranešimai apie padėtį mokyklose – moksleivių ateizavimą ir diskriminavimą, pranešimai apie sovietų valdžios kovą su „Kronikos“ leidėjais ir talkininkais, žinios iš vyskupijų, kuriose fiksuoti konkretūs faktai apie tikinčiųjų teisių ir laisvių pažeidimus.

Pogrindinės „Kronikos“ leidyba buvo sudėtingas, itin didelės konspiracijos reikalaujantis darbas. Jame aktyviai dalyvavo gausus būrys atsidavusių kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Leidėjai ir platintojai nuolat rizikuodavo patekti į sovietų saugumo akiratį, būti suimti ir nuteisti. Simne, kai buvo slapta spausdinami „Kronikos“ numeriai, vietinės moterys išeidavo ravėti daržo, o iš tikrųjų – saugojo nuo svetimų piktų akių.

Vienas iš esminių tikslų buvo perduoti leidinį į laisvuosius Vakarus tam, kad žinia apie Sovietų Sąjungoje vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus pasklistų pasaulyje. Iš pradžių pogrindinis leidinys laisvuosius Vakarus pasiekdavo per Maskvoje veikiančius Sovietų Sąjungos disidentus. Prasidėjus Maskvos disidentų areštams, reikėjo ieškoti naujų „Kronikos“ perdavimo būdų į Vakarus.

Buvo nuspręsta pasitelkti į Lietuvą atvykstančius užsienio turistus. Ką tik išleistas „Kronikos“ numeris būdavo nufotografuojamas, o fotojuostos ritinėlis saugiai paslepiamas. Taip išmaniai paslėptas siuntinys pasiekdavo Vakarus. Jos turinys buvo transliuojamas per radijo stotis, kurių skleidžiama informacija pasiekdavo ir Sovietų Sąjungos okupuotas šalis.

„Kas Lietuvai galėjo nutikti gero per tą sovietų okupacijos laikotarpį, ir kuo Lietuva iš tikrųjų gali didžiuotis, - tai, mano požiūriu, buvo trys dalykai – partizanų karas, „Kronika“ ir Sąjūdis“, -  tokiais žodžiais savo pranešimą pradėjo vienas žymiausių Lietuvos istorikų, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas Arūnas Streikus.

 

Pasak pranešėjo, istorijos yra įdomios tik tada, kai jos yra apie žmones ir apie jų nuveiktus darbus. Faktus mes gerai žinome, bet visada įdomu, kaip tai atsitiko, kodėl tai įvyko, kas lėmė vienus ar kitus istorinius įvykius. Turiningame pranešime prof. A. Streikus apžvelgė tiek Lietuvos partizaninio judėjimo, tiek neginkluoto, nesmurtinio pasipriešinimo okupantams kelią, kurio vėliavnešiu tapo Bažnyčia, jos dvasininkų ir tikinčiųjų pastangomis leista bei visame pasaulyje platinta „Kronika“.

 

Konferencijos dalyviai galėjo įsigyti kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraščių knygą  „Priespaudos kovos ir nelaisvės metai“. Šiuos iki šiol neskelbtus kardinolo dienoraščius

istorikas Arūnas Streikus prilygina aštraus siužeto trileriui. Knygoje stengiamasi kuo tiksliausiai parodyti 1968–1988 priespaudos ir kovos metus. Visa tai, ką skaitytojas šioje knygoje ras, yra faktai: vardai ir pavardės ne tik žmonių, kurie sovietmečiu kentėjo ir kovojo, bet ir vykdžiusių priespaudą arba talkinusių priespaudos nešėjams kolaborantų pėdsakus.

„Tikiu, kad išaušus Lietuvos laisvės rytui ne vienas iš paminėtų žmonių pasikeitė, kai kurie gal net padarė atgailą. Todėl nemeskime į juos pasmerkimo akmenų: nežmoniškos sistemos jie buvo sužeisti labiau, nei tie, kurie kentėjo ir kovojo“, – sako knygos autorius S. Tamkevičius. 

 

Iš Simno krašto kilęs prof. Arvydas Šeškevičius taip pat pristatė knygą „Nenugalėta tiesa“. Simno kultūros namų salėje veikė Alytaus rajono viešosios bibliotekos darbuotojų surengta paroda „Tiesa išlaisvina“.

 

Jaudinantis konferencijos intarpas - vienos ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų, tarptautinių konkursų laureatės solistės Juditos Leitaitės ir jos dukros smuikininkės Paulinos koncertas. O kai solistė uždainavo ukrainiečių liaudies dainos „Rūšnyk vyšivannij“ (siuvinėtas rankšluostėlis) lietuvišką variantą „Tu motule miela, daug naktų nemiegojai, išėjai į laukus, kur siūruoja javai. Tu mane palydėjai, nugalėt palinkėjai pavojus, dovanų rankšluostėlį kelionei ir laimei davei...“, vienų klausytojų akyse sublizgo ašaros, kiti dainavo kartu.

 

Ne mažiau jaudinantys buvo ir Simno krašto žmonių pokalbiai su jų mylimu kardinolu pasibaigus oficialiajai konferencijos daliai. Žmonės prašė S. Tamkevičiaus autografo, kiti atsinešė parodyti 50 metų saugotus originalius „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ egzempliorius.

 

Renginiai, skirti šiam pogrindiniam leidiniui paminėti, dar nesibaigia. Kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose bus atidaryta paroda apie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ kelią. Seimas 2022 –uosius yra paskelbęs „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ metais. „Kronika“ įtraukta į europinės reikšmės UNESCO „Pasaulinės atminties“ nacionalinį registrą.

Kardinolas  Sigitas Tamkevičius už šio pogrindinio leidinio redagavimą  ir leidybos organizavimą  2013 m.  apdovanotas Laisvės premija. 2021 m. Laisvės premija skirta  „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ bendradarbiams ‒ Telšių vyskupui emeritui Jonui Algimantui Borutai bei Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserims Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šuliauskaitei.


 Alytaus rajono savivaldybės informacija