Balandžio 24-ąją  Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos aktų salėje vyko  popietė, skirta nacionalinei bibliotekų savaitei.

Krokialaukio bibliotekininkė Jolita Vaičiulienė  visus pasveikino su neįprastai šiltu ir žydinčiu pavasariu, vėliau visi klausėsi poetinės muzikinės kompozicijos  ,,Jautriai skleidęs dvasios šviesą“, dedikuotos Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms paminėti (2018-ieji buvo paskelbti Tėvo Stanislovo metais). 

Kompozicijos scenarijaus autorė ir atlikėja – kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė.  Atlikėja jautriai prisilietė prie amžinybėn išėjusio, bet vis dar tikinčiųjų sielose gyvenančio vienuolio  kapucino Tėvo Stanislovo gyvenimo ir veiklos. Šiandienos žmogui, visur skubančiam, kartais nuolatiniame bėgime sutrikusiam, svarbu įsiklausyti į Tėvo pamokymus apie žmogaus buvimą  laike ir laiką žmoguje: ,,Koks prasmingas taptų laikas, skirtas ne sandoriams, ne posėdžiams, ne televizoriui, o artimam žmogui“. 

        Susirinkusieji į popietę ne tik klausėsi kompozicijos, bet ir patys dalijosi prisiminimais apie Tėvą: jo nuoširdų, labai paprastą bendravimą su užsukančiais į Paberžės bažnyčią, Dotnuvoje įsikūrusį kapucinų vienuolyną. Krokialaukio bendruomenės pirmininkei J. Šiupšinskienei, bendravusiai su Tėvu Stanislovu, ypač įstrigo vienuolio mintis apie žmogaus galimybes: ,,Protas, valia ir jausmai – trys stygos, ir jos turi skambėti harmoningai“. Jis dažnai sakydavo, kad žmonės, kurie moka pakelti ir išlaikyti pakeltas galvas į dangų, yra tartum šviesos laidininkai į šią pilką ir nuobodžią žemę. Menančiųjų Tėvą atmintyje jis likęs kaip  visu savo gyvenimu liudijęs gėrį ir meilę  kiekvienam žmogui.

        Taigi, ši prasminga gražios balandžio dienos popietė pažadino kiekvieno giliai sieloje glūdinčią meilę aplinkiniam pasauliui.

               Asociacijos ,,Krokialaukio kaimo bendruomenė“ pirmininkė J. Šiupšinskienė