Radijo bangos sklinda aplink mus. Jos nematomoje erdvėje sugeba gabenti muziką, pokalbius, nuotraukas ir kitus duomenis šimtus, tūkstančius, kartais net milijonus kilometrų. Nors radijo bangos yra nematomos ir visiškai nepastebimos plika akimi, jos vaidina be galo svarbų vaidmenį mus supančio pasaulio raidoje ir kasdienybėje. Aibė technologinių įtaisų, tokių kaip mobilusis telefonas, racijos, tas pats radijo imtuvas, televizorius, GPS navigacija, šiuolaikiniai lėktuvai, mikrobangų krosnelės naudoja radijo bangas. Sąrašas galėtų tęstis beveik be galo.

Bene įdomiausia yra tai, kad radijo technologija yra labai paprasta, nors ir be galo pajėgi bei įvairi.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia radijo technologija, kad visiškai suprastumėte, kaip nematomos radijo bangos padaro daugybę paslaugų, veiksmų ir įrenginių panaudojimą ne fantastika, o kasdieniais, įmanomais procesais!

Šiuolaikinis radijas – komponentai

Radijo ryšys yra elektromagnetinės bangos, kurios laisvai sklinda erdvėje. Šių bangų signalas gali perduoti informaciją banginiu pavidalu. Dėl šios savybės radijo bangos yra naudojamos garso, vaizdo ar kitų formatų duomenų perdavimui. Dabartiniame pasaulyje radijo bangos yra siunčiamos continuous sine arba ištisinės sinusoidės pavidalu. Tai leidžia pasiekti daugybę prietaisų su skirtingais dažniais vienu metu. 

Kiekvieną sekundę aplink mus yra bent kelios dešimtys ar net keli tūkstančiai skirtingų radijo bangų signalų - televizijos transliacijos, AM ir FM radijas, policijos ir ugniagesių radijo stotys, palydovinės televizijos transliacijos, pokalbiai mobiliaisiais telefonais, GPS signalai ir kiti. 

Aišku, kiekviena sritis gali patekti į skirtingą radijo bangų spektrą, pagal bangos dažnį, taip juos atskiriant, tačiau principas išlieka toks pat. Šios bangos leidžia kone akimirksniu apsikeisti informacija, beveik nepaisant atstumo. 

Beveik bet kurį radijo aparatą/sistemą sudaro dvi dalys:

·       siųstuvas

·       imtuvas

Siųstuvas priima tam tikrą pranešimą (tai gali būti kieno nors balso garsas, vaizdai televizoriui, duomenys radijo modemui ar kt.), paverčia jį į radijo signalą ir išsiunčia į erdvę. Imtuvas priima siųstuvų išsiųstas radijo bangas ir iššifruoja signalą, paversdamas jį girdimu garsu, ekrane matoma nuotrauka ir t.t.. Ir siųstuvas, ir imtuvas naudoja antenas radijo signalui spinduliuoti ir fiksuoti.

Skirtingi radijo tipai

Kaip jau išsiaiškinome, įvairūs prietaisai, tokie kaip racijos, telefonai, automobilinės antenos, televizoriai ir kompiuteriai priima ir siunčia radijo bangas. Tačiau tam, kad sistema veiktų ir radijo bangos būtų išnaudotos efektyviai, tas bangas reikia moduliuoti. Tik tokiu atveju per ją galima perduoti informaciją. Radijo bangų moduliacija atliekama AM, FM arba PM būdu.

AM – amplitudinė moduliacija. Šiuo atveju keičiasi pačios radijo (sinusoidės) bangos amplitudė, užkoduojant siųstuvo priimtą informaciją. Tokiu būdu transliuojamas radijas buvo labai populiarus maždaug 4-7 praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Tačiau dėl to, kad tokios bangos yra labai pažeidžiamos trukdžių ir neatkuria tokios aukštos kokybės garso, jie užima tik labai mažą dalį rinkos. Lietuvoje AM radijas beveik nėra naudojamas. 

FM – dažnio moduliacija. Ko gero visi žinome raidžių junginį FM. Tai iš karto asocijuojasi su radijo stotimis ir jų reklaminiais šūkiais. Tiesa, ši technologija yra pritaikoma ne tik radijuje, bet ir mobiliuosiuose telefonuose, o taip pat ir perduodant garso signalą televizijoje. Ši technologija tokia populiaria tapo dėl to, kad gali atkurti aukštos kokybės signalą bei yra mažiau paveikiama trikdžių, lyginant su AM bangomis. 

PM – fazės moduliacija. Tai yra technologija, gretima FM, tačiau ji yra pritaikoma būtent duomenų perdavimo procesams, tad Wi-Fi, GSM ir palydovinės televizijos srityse ją išvysime dažniausiai. Informaciją nešančio signalo didžiausia amplitudė ir dažnis (angl. peak) išlieka pastovūs, tačiau keičiantis pranešimo signalo amplitudei, atitinkamai keičiasi ir nešančio signalo fazė.

Apibendrinimas

Taigi, kaip matote, kai kalbame apie radijo technologiją, tai apima gerokai daugiau nei tik radijo imtuvus automobilyje ar namuose. Dėl to, kad rečiau klausomės muzikos ar laidų per radiją, daug diskutuojama apie tai, ar radijas jau baigia išnykti, ar ne. Muzikos ir turinio transliacija per kitus įrenginius sudarė didelę konkurenciją tradiciniam radijui. Tačiau, jei pažvelgtume į tokį populiarų dalyką kaip „Spotify“ ar „Apple“ paaiškėtų, kad galbūt keičiasi tik radijo formatas, kaip turinys yra vartojamas, tačiau ne pačios technologijos nauda ir skvarba visuomenėje. Tikimės, kad informacija buvo naudinga!