Alytaus rajono savivaldybės taryba patvirtino 2022 m. savivaldybės biudžetą. Tarybos narys Gintautas Radžiukynas yra  Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas. Tai komitetas, be kurio turbūt „nejudėtų“ nė viena savivaldybės vykdoma funkcija.

Rajono gyventojai G. Radžiukyną į savivaldybės tarybą renka nuo 1990 metų. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų  partijos narys pirmą kartą į tarybą buvo išrinktas, tik atgavus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-aisiais. Taigi, savo krašto žmonėms jis tarnauja jau per 30 metų. Kaip jam sekasi tai daryti?

 – Išlaidų ir pajamų planą, tai yra, biudžeto projektą parengia savivaldybės administracija, tačiau Jūsų, kaip Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininko, taip pat - ir kitų tarybos narių  žodis visada lemiamas. Kaip randate sutarimą šiuo klausimu su administracija, ar daug paberiate „pipirų“ projekto rengėjams?

 – Diskusijų dėl savivaldybės biudžeto tikrai būna daug. Savivaldybės administracija, sudarydama biudžeto projektą, įvertina visų jos kompetencijoje esančių sričių poreikį, taip pat – savivaldybės tarybos narių, administracijos specialistų, seniūnų, atskirų gyventojų, bendruomenių siūlomas idėjas ir galimybes jas įgyvendinti, finansuoti.

Kasmet biudžeto projektas teikiamas svarstyti visuomenei. Norisi vis didesnio gyventojų įsitraukimo, todėl šiemet pirmą kartą pristatysime dalyvaujamąjį biudžetą ir kviesime dalyvauti gyventojus – tai demokratiškas sprendimų priėmimo procesas, kai galima kartu su gyventojais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai gyventojai patys siūlo idėjas rajonui ir balsuodami renka geriausias. Parengti visų metų išlaidų ir pajamų planą – savivaldybės biudžetą – yra didelis darbas. Galiu pagirti, kad savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė su skyrių vedėjais, specialistais šį projektą parengia tikrai atsakingai ir gerai.

Šių metų savivaldybės biudžetą mes, tarybos nariai, detaliai svarstėme frakcijose,  komitetuose, diskutavome, dėjome taškus.

 – Koks šiemet savivaldybės biudžetas? Palyginkite su praėjusių metu biudžetu, kokie skirtumai?

 – Pernai patikslintos savivaldybės biudžeto pajamos sudarė 35 mln. 714,5 tūkst. eurų. Šiemet planuojama daugiau gauti pajamų – 40 mln. 21,8 tūkst. eurų.  Visas biudžetas šiais metais didesnis 4 mln. 307,3 tūkst. eurų.

Daugiausia lėšų teks keliams ir komunaliniams darbams, švietimui, socialinei paramai. Savivaldybė įgyvendina 10 programų. Kad ir kaip norėtume, per vienerius metus negalime padaryti visų reikalingų darbų, išasfaltuoti visų kelių, suremontuoti visų mokyklų, darželių, kultūros namų, laisvalaikio teritorijų. Tenka atsirinkti svarbiausius konkrečius darbus.

 Vien pernai keliams tvarkyti skirta  7 mln. eurų. Šiemet numatyta panaši suma. Suplanuotų darbų finansavimui ir vykdymui  įtaką daro gauti mokesčiai, dotacijos iš valstybės biudžeto, sandoriai su turtu.

Šiemet daugiau lėšų suplanuota Alytaus rajono pramonės parkui kurti. Tai investicija į ateitį, verslo  pritraukimą, darbo vietų kūrimą. Parkui kurti ateityje tikimės ir valstybės, Europos Sąjungos finansavimo.

 – Kokius svarbiausius šios ar kelių pastarųjų kadencijų darbus norėtumėt įvardinti? Kaip jie pagerino rinkėjų gyvenimą?

– Savivaldybės taryboje dirbau Kontrolės, Ekonomikos ir biudžeto komitetuose. Žmonėms labiausiai matomi „kietieji“ darbai – tai keliai, pastatų renovacija, poilsio, sporto teritorijų įrengimas, tačiau labai svarbūs yra socialiniai projektai. Tikrai išsiskiriame pagalba priklausomybių turintiems žmonėms, vaikams surasdami globėjus, o globėjams skirdami papildomą finansavimą, didesne parama šeimoms, susilaukusioms vaiko, senelių priežiūra dviejuose savivaldybės globos namuose.

Savivaldybė skiria kompensacijas gyventojams įsirengusiems daug saugesnius, aplinką tausojančius nuotekų valymo ir šildymo įrenginius. Šias kompensacijas pradėjome mokėti 2019 m. Gyventojai parama naudojasi noriai, matome, kad ji naudinga, todėl kompensacijos bus mokamos ir šiemet.

Visoje šalyje naujiena – mūsų mobiliosios ambulatorijos. Manau, šis projektas tikrai sulauks sėkmės ir bus gyventojų gerai įvertintas, pagerins atokiose rajono vietovėse gyvenantiems žmonėms teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės tarybai tenka priimti sprendimus, kuriuos diktuoja laikas, besikeičianti situacija, nors ne visada tie sprendimai atrodo patrauklūs. Vienas iš pavyzdžių – Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla, kurios uždarymas kažkada sulaukė neigiamo atgarsio, bet po kurio laiko, atstačius ir sutvarkius kompleksą, savivaldybė sulaukė daugybės sveikinimų ir padėkų.

Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad savivaldybės taryba visada turi žvelgti į priekį ir priimti sprendimus, kurie keičia žmonių gyvenimą į gerą, skatina pačius žmones gyventi sveikiau, patogiau, moderniau.

 – Keitėsi žmonės, o ar keitėsi pati savivaldybės taryba kaip institucija?

 – Manau, savivaldybės taryba ir tarybos nariai stiprėjo. Savivaldybėms suteikta daugiau savarankiškumo, nors jo reikėtų dar daugiau. Ryškiausias pokytis – tiesioginiai merų rinkimai, kurie ypač sustiprino gyventojų dalyvavimą politikoje. Rinkdami merą, žmonės sieja konkretų asmenį su jau nuveiktais darbais, su vieta, kurioje jie gyvena.

– Kokią prisimenate pirmąją savivaldybės tarybą, kurioje dirbote 1990–1995 m? Juk tai buvo neeiliniai metai, laikas, kai ką tik atgauta Nepriklausomybė. Kokie klausimai buvo sprendžiami, su kokiai iššūkiais susidūrėte, kaip tą darbą vertinate iš laiko perspektyvos?

– Praėjo daug laiko. Daug kas pasikeitė. Tada į rajono tarybą daugiausia buvo renkami kolūkių pirmininkai, kiti aukštas pareigas užimantys asmenys. Taryba buvo atskiras valdymo organas, kuriam vadovavo tarybos pirmininkas (tuo metu buvo Gintaras Gibas). Klausimų tarybos  posėdžiuose daug nebuvo, o ir tie patys daugiausia – ūkiniai.

Sausio 13-osios įvykiai palietė daugelį. Žmonės buvo ištroškę laisvės, jie tikėjo, kad gyvenimas turi pasikeisti iš esmės. Dauguma tarybos narių buvo patriotiški, bet buvo ir tokių, kurie tuos įvykius vertino skeptiškai. Važinėdavome po ūkių teritoriją, gamybinius objektus, žiūrėdavome, ar niekas neketina ką nors blogo padaryti. Tuos įvykius kartu išgyvenome kartu su tuometiniais ir dabartiniais tarybos nariais Vydu Baravyku, Aloyzu Jaciunsku.

– Esate sukaupęs didelę politiko, savivaldybės tarybos nario patirtį. Kaip vertinate jaunąją politikų kartą?

– Partijos turėtų auginti naują kartą. Džiaugiuosi, kad savivaldybės taryboje yra jaunų žmonių. Siekiame pusiausvyros tarp patirties ir jaunystės, bendrai dirbdami  galime pasimokyti vieni iš kitų. Atstovavimui gyventojams, darbui taryboje reikia pasiruošti, tarybos nariai turi jausti ypač didelę atsakomybę prieš rinkėjus, nepraleidinėti komitetų, tarybos posėdžių, sprendimų svarstymo.

Posėdžius praleisti pasitaiko visiems, tačiau tarybos nario asmeniniai turi likti  antrame plane, nes nuo priimamų sprendimų priklauso ir gyventojų pasitikėjimas,  ir daugelio žmonių gyvenimo pokyčiai.   

Kai vyksta tarybos narių diskusija dėl vieno ar kito projekto, iš karto matau, kas yra įsigilinęs į svarstomą klausimą, kas nuoširdžiai kritikuoja, teikia konstruktyvias pastabas, pasiūlymus. Kritika yra gerai, bet tik tada, kai ji yra konkreti ir padeda priimti geriausią sprendimą. Deja, kartais  atrodo, kad kritikuojame vieni kitus tik dėl pačios kritikos.

– Ar vaikotės mados keisti partijas? Kaip jūsų ilgametę „ištikimybę“ politikai  vertina šeima? Ar lieka laisvo laiko, ir koks Jūsų laisvalaikis?

– Esu konservatyvus (juokiasi). Niekuomet nesivaikiau naujų madų, naujų partijų. Turiu savo ideologiją ir ją ginu. Žmonės, kurie su kiekvienais rinkimais renkasi kitą partiją, manau tik siekia  valdžios, asmeninės naudos. Gal jiems toks blaškymasis patinka,  tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Aš į tai žiūriu neigiamai.

Šeima visada mano politinę veiklą palaiko. Aš pats randu laiko ir politikai, ir šeimai, ir sau. Su žmona Angele turime savo pomėgius. Jai patinka auginti gėles, aš laisvalaikiu mėgstu sportuoti, žvejoti, medžioti.

– Ačiū už pokalbį.

                                                                            Parengė Alytaus rajono savivaldybė