76 metų alytiškis Antanas Runta 47 metus vaikus mokė fizikos. Pašnekovas apkeliavęs visą Europą. Išėjęs į pensiją savarankiškai išmoko prancūzų kalbos. Kasdien sportuoja ir džiaugiasi gyvenimu.

A. Runta kilęs iš Seirijų. Čia gimė, augo, baigė vidurinę. Mokslus tęsė Vilniaus pedagoginiame institute, fizikos fakultete. „Man fizika ir matematika mokykloje puikiai sekėsi“, – apie apsisprendimą krimsti fizikos mokslus kalbėjo Antanas. Vyrui patiko ir lietuvių kalba bei literatūra, bet širdis linko tik prie tiksliųjų mokslų.

Vedė mokinę

Po studijų Vilniuje, A. Runta pagal paskyrimą atvyko dirbti į Varėnos rajoną Marcinkonis. Čia vyras surado ir žmoną. Meilės istorija nepaprasta. Antanas 3 metus mokė būsimą žmoną, o jai baigus vidurinę mokyklą – susituokė. „Užsiauginau žmoną, matyt ant savo galvos“, - juokauja pašnekovas. Po tuoktuvių jauna šeima išvyko gyventi į Vilnių. Žmona mokėsi prekybos technikume, vėliau Šiaulių universiteto Klaipėdos filiale, o Antanas dirbo nepilnamečių reikalų kolonijoje, kur vaikus mokė rusų kalbos ir fizikos. „Dirbti sekėsi neblogai. Tuometiniai studijų vadovėliai buvo išleisti rusų kalba, tad su šia kalba problemų neturėjau“, - sakė A. Runta. Paklaustas apie iššūkius nepilnamečių kolonijoje, Antanas atviras: „Ojojoi!! Gavau labai daug gyvenimiškos praktikos. Ten mokėsi vaikai, kurie jau buvo padarę rimtų nusikaltimų. Tad su jais reikėjo rasti bendrą kalbą. Piktuoju nieko nepasieksi“, - sakė A. Runta.

Vyras ir būtų dirbęs Vilniuje, bet susirasti tinkamą gyventi plotą buvo sudėtinga. Tad jis nusprendė užeiti į Alytaus rajono švietimo skyrių. Tuometinis skyriaus inspektorius pasiūlė darbą ir butą su patogumais Simne. „Tuomet butas buvo aukso vertės, o ypač su patogumais! Simne įsikūrėme 1971 m.“ – sakė Antanas. 14 metų jis mokė Simno vidurinės mokyklos mokinius fizikos. Vėliau vyras pradėjo dirbti Alytuje. Bet Alytaus rajono mokyklų vadovai vėl Antaną susigrąžino. Vaikus fizikos pašnekovas mokė Mergalaukio ir Kumečių mokyklose.  

Gyvenimas Simne

Antanas yra vienas iš iniciatyvinės Sąjūdžio grupės kūrėjų Simne, kartu su kunigu Vytautu Gustaičiu, simniške Elena Dainauskiene, tuometiniu apylinkės pirmininku Aivaru Vyšniausku, Jonu Baravyku, Rimantu Venckumi, Valdu Cikanu ir daugeliu kitų.  Pasak pašnekovo, siekiant Lietuvos nepriklausomybės visi buvo vieningi. Vėliau, atsiradus partijoms, žmonės ėmė sluoksniuotis.  Simno Sąjūdžio grupė rūpinosi Sąjūdžio įvaizdžiu, buvo parengusi stendą su nuotraukomis, laikraščių iškarpomis, kurį eksponavo Simno kultūros namuose. Taip pat daug diskutavo ekologinėmis temomis, pakeitė gatvių pavadinimus. „Rinkome gyventojų parašus, kad būtų pakeisti gatvių pavadinimai Simne. Karolio Požėlos gatvę pavadinome Vytauto gatve,  Komjaunimo – Dariaus ir Girėno. Žmonės su malonumu pasirašydavo“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas. Sąjūdžio grupės nariai organizavo išvažiavimus prie  Lietuvos Parlamento, dalyvavo Baltijos kelyje. „Kėlėme kandidatus rinkimuose ir agitavome už juos“, - tęsė A. Runta. Jis atviras – kurį laiką nebuvus pasipriešinimo, pradėjo jį jausti. Net anoniminius, nedraugiškus laiškus gaudavo.  Antanas į jokią partiją nepasuko. Kaip pats sako, reikėjo turėti storą „skūrą“. „O aš karšto būdo. Tad pasitaręs su žmona, niekur nėjau, norėjau ramybės šeimoje, sveikatą išsaugoti“, - sako Antanas. Jis džiaugiasi, kad per gyvenimą daug gerų žmonių sutiko. Iki dabar bendrauja su buvusiais mokiniais, džiaugiasi jų pasiekimais.

Nuo žvejybos iki Prancūzijos

Antano hobis – žvejyba. Šis pomėgis jį lydi nuo vaikystės. „Žvejojau, žvejoju ir žvejosiu“, - tvirtai sako Antanas. Kartais ir sveikata nelabai leidžia, bet žvejybos vyras neapleidžia. Be žvejybos A. Runta mėgsta grybauti. Vasaras su žmona leidžia sodyboje Marcinkonyse, ten uogauja, grybauja.  Vyndarystė – dar vienas Antano pomėgis. Jis jau 45 metus gamina vyną. „Per metus pagaminu 20 litrų“, - sako Antanas, viso vyno neišgeriantis, bet didesnę pusę išdalinantis. „Geram vynui pagaminti reikia žinių, kad netaptų acto rūgštimis. Reikia daug praktikos“, - įsitikinęs Antanas.

Siekdamas  treniruoti atmintį,  vyras sprendžia sudoku, mokosi kalbų. Knygyne pamatęs Prancūzų kalbos pasikalbėjimo vadovėlį, nedvejodamas jį nusipirko ir savarankiškai išmoko prancūziškai. „Per 2,5 metų išmokau prancūzų kalbos ir galiu susikalbėti. Kasdien ją tobulinu, mokausi daug žodžių“, – džiaugiasi pozityvus pašnekovas, Prancūziją aplankęs jau du kartus. O jo kelionių bagaže - apie 30 pasaulio šalių. Europą visą išvažinėjo, tik Amerikoje dar nebuvo. Antano planuose ir profesionalios prancūzų kalbos pamokos, ketina samdytis mokytoją.

Vasarą atostogauti Antanas važiuoja į Palangą, Druskininkus. Sako, kad toliau nuvykti jau reikia sveikatos. Bet planų keliauti neatsisako. Šią vasarą norėtų ir vėl į Prancūziją nuvažiuoti. „Nuvykęs į kitą šalį einu visur, kad daugiau pamatyčiau. Man patinka pažintinės kelionės“, - tęsia pašnekovas. Jėgų vyras semiasi iš sporto. Dirbdamas mokytoju Antanas žaidė krepšinį, stalo tenisą. Dabar A. Runta kasdieną rytinei mankštai skiria bent pusvalandį. „Aš niekuomet nesėdėjau vietoje. Nors metų man jau ir nemažai, bet visada palyginimui pažiūriu į vienmečius draugus, o jie jau kuproti, eina sulinkę. O aš vis dar tiesus, energingas. Reikia judėti, net ir su lazda reikia judėti. Judėjimas yra sveikata“, - to visiems linki energingas ir optimistiškas pašnekovas, bene visą gyvenimą gyvenantis pagal fizikos dėsnius. 

Danielius Jakubavičius