Sigitas Junevičius prie apdovanojimų

Mūsų visuomenėje yra be galo daug įdomių žmonių. Dauguma iš jų yra tarytum nematomi ir negirdimi, tik jų darbai retkarčiais nuskamba didesniu ar mažesniu akordu. Tuos žmones galime pavadinti pilkaisiais visuomenės kardinolais. Vieną iš jų ir pakalbinau, tai daugiškį trenerį Sigitą Junevičių.Visų mėgstu paklausti to paties, kada ir kur gimėte? Gimiau 1958 metų kovą Pivašiūnuose. Pirmieji mokslai? Pirmieji mokslai ir buvo Pivašiūnų vidurinėje mokykloje. Ten baigęs vienuolika klasių, įgijau vidurinį išsilavinimą. Dabar esate treneris. Tikriausiai nuo mažens sportavote? Žinoma. Buvau judrus vaikas. Norėjau tapti krepšininku ar futbolininku, tačiau Pivašiūnuose tokių būrelių nebuvo. Pasirinkau bėgimą, taip sakant lengvąją atletiką. Ir visada propagavau vidutinių nuotolių 1,5 - 3 km. distancijas. Įvykdžiau 1 atskyrio normatyvus. Buvau Lietuvos jaunių rinktinės narys. Be to visada žaizdavome krepšinį ir futbolą. Ūgtelėjęs aš ir pats Pivašiūnuose kelias vasaras organizuodavau moksleivių ir vyrų futbolo varžybas. Koks tai būdavo visų entuziazmas!!! Na ir kokie tolimesni mokslai? Stojau, bet neįstojau į Kauno kūno kultūros institutą. Nenorėdamas, kad būčiau iškart pašauktas į tarybinę kariuomenę, pradėjau mokytis Alytaus 9 - oje profesinėje technikos mokykloje tekinimo ir suvirinimo darbų kontrolieriaus specialybės. Tačiau nenustygau ir jau kitais metais vistiek įstojau į kūno kultūros institutą. Kaip sekėsi mokytis didmiestyje? Gerai, bet labai trumpai. Vos pasimokius du mėnesius, buvau pašauktas į kariuomenę. Teko tarnauti trejetą metų (1977-1980) jūrų laivyne, Murmanske. Taip staiga pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, ar tik per tuos ilgus tarnybos metus nenutolot nuo pamėgtų sporto šakų: futbolo ir krepšinio?  Ačiū Dievui ne. Buvau didelio karinio laivo, kurio įgulą sudarė 400 jūreivių, futbolo rinktinės narys. Žaizdavome miesto stadione ir alkio sportui neturėjau kada pajausti.

Pirmasis vedybinis šokis

Kokie buvo pirmieji žingsniai po karinės tarnybos? Tolimesnis mokslas ar darbas? Grįžęs, 1981 01 01 pradėjau dirbti ką tik susikūrusioje Daugų specializuotoje karinių sporto šakų mokykloje treneriu. O tais pačiais metais trečią kartą stojau vėl į tą patį kūno kultūros institutą, tik šįkart į neakivaizdinį skyrių. Ir sėkmingai 1986 metais tapau diplomuotu lengvosios atletikos treneriu. Nedidelis klausimėlis apie vedybas ir šeimą. Nuvykęs pas seserį į Skuodo rajoną, ten sutikau būsimą žmoną Vidą. Susituokėme 1983 m. Susilaukėme sūnaus Giedriaus ir dukros Tomos. Kada pradėjote dirbti dabartinėje Daugų technologijos ir verslo mokykloje? Labai seniai. 1983 m. pakvietė mane dirbti Daugų technikume sporto metodininku. Tačiau dar kurį laiką dirbau ir karinėje sporto mokykloje.

Jauna Junevičių šeima

Kada Dauguose pradėjote vaikus mokyti futbolo gudrybių? Nuo 1994 m. Tada turėjau vieną vaikų grupę. Pradžioje mūsų keletas geriausių vaikų patekdavo į Alytaus rajono įvairaus amžiaus komandas, nes branduolį sudarydavo simniškiai. Šiuo metu daugiškiai atstovauja Alytaus rajonui, nes Simne taip ilgai puoselėtos futbolo tradicijos pakriko dėl pinigų stygiaus. Kiek dabar treniruojasi mažesnių ir didesnių futbolininkų? Turiu tris

2006 m. su vaikų komanda

treniruojamas komandas: 1. vaikų iki 15 metų. Narių yra apie 22. 2. Jaunių 16 - 18 metų yra 10 - 12 narių. 3. "Daugio" vyrų komandą sudaro apie 25 nariai. Džiaugiuosi, kad daugeliui iš jų futbolas tapo įdomiu užsiėmimu, atitraukia nuo bereikalingo šlaistymosi gatvėmis. Be to dar treniruoju mokyklos dvi vaikinų krepšinio komandas. Stengiuosi visur suspėti. Kokie Daugų futbolininkų pasiekimai? "Daugio" komanda yra daugkartinė Alytaus apskrities futbolo varžybų prizininkė. 2008 m. Daugų vyrai "Žalgirio" draugijos vasaros sporto žaidynėse Alytuje iškovojo pirmąją vietą. Beje, esu labai dėkingas "Lom Baltic" administracijos direktorei Zitai Ožalinskienei ir finansų direktoriui Svajūnui Kazlauskui už materialinę paramą mūsų komandai. Taip pat didelis ačiū už suteiktas sąlygas sportuoti Daugų technologijos ir verslo mokyklai. Be jų pagalbos tikrai nebūtų darnios "Daugis" komandos. Pernai spaudoje teko skaityti ir apie gražaus tarptautinio vaikų projekto įgyvendinimą. Papasakokite ir apie tai. 2007 - 2008 m. buvo išties puikus tarptautinis vaikų futbolo projektas. Dalyvavo Lenkijos Sopoto, Rusijos Kaliningrado srities Svetlogorsko ir mūsų Alytaus rajono Daugų vaikų futbolo komandos. Važinėjome vieni pas kitus, rungtyniavome, pasidalijome patirtimi. Visi patyrėme tikrai neišdildomų įspūdžių. Matau jūsų apdovanojimų muziejuje labai daug įvairiausių apdovanojimų. Kokie didžiausi? Pernai kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR vyriausybės už nuopelnus sportui mane apdovanojo bronzos medaliu. Taip pat "Žalgirio" draugijos medalis, kai užėmėmė pirmąją vietą. Kokie yra ateities siekiai? Ko sau, šeimai, komandos nariams palinkėtumėte? Netapau profesenaliu sportininku. Paprasčiausiai esu treneris. Pernai kaip tik Kūno kultūros akademijoje įgijau UEFA "B" lygio futbolo trenerio specializaciją. Dirbsim, stengsimės kaip visada. Atrodytų visko po truputį yra. Norėčiau, kad niekam nepristigtų sveikatos; reikia tikėti geresne ateitimi, linkiu darnos ir gražių pergalių. Dėkui už pokalbį ir didelės sėkmės. Na ir pabaigai pažiūrėkite praeitų metų varžybų videoreportažą kaip gerai žaidžia "Daugis": .