Danielius Jakubavičius

Alovės krašte vis dar galima pamatyti kaimo keliais bildantį septintajame dešimtmetyje pagamintą unikalų traktorių. Tai senelio, vietos dirbtuvėse dirbusiu kalviu, Juozo Miškausko palikimas anūkui Modestui Miškauskui, kuriam šis išradimas greičiau malonus prisiminimas apie senelį, nei darbo priemonė.

J. Miškausko sūnus Stasys Miškauskas pasakoja, kad Alovės krašte pirmąjį savadarbį traktorių tėtis pagamino apie 1963 metus. „Arklių anksčiau neleido laikyti, o dirbti žemės ūkio darbus reikėjo, tad mano tėtis Juozas ėmė ir surinko traktorių, kad būtų lengviau ūkyje dirbti“, – prisiminė Stasys.
Video:


Sūnus pasakoja, kad tėtis mėgo krapštytis prie technikos. „Anksti keldavosi. Net pusryčių nevalgydavo, nes meistrauti jam buvo įdomiau. Kiekvienas jo pagamintas traktorius buvo vis kitoks. Kažką pakeisdavo, patobulindavo, pridėdavo“, – sakė vyras.


Tuomet savadarbė transporto priemonė atstojo arklį. Su ja ne tik veždavo bulves, runkelius, šieną, malkas, bet ir ardavo, sodindavo. Sūnus pasakoja, kad tais laikais su traktoriumi ir į vestuves, ir kitas šventes važiuodavo.

Vyras prisimena, kad traktorių vairuodavo ir jo mama Ona Miškauskienė. „Motinėlę tėvas sodindavo už vairo. Ji nuardavo pusė lauko bulvių, sustodavo. Ir kašikų su bulvėmis nereikėjo toli nešti, iš karto į priekabą supildavome“, – kalbėjo sūnus Stasys. Garbaus amžiaus sulaukusi, ponia Ona sako, kad jai nebuvo sunku vairuoti, bet dabar traktoriaus nepavairuotų, nes pamiršo, kaip tai daryti.

Traktorius įdomus ne tik veikimo principu, bet ir išvaizda – viskas atvira, matosi, kaip dirba variklis, kabinos nėra. Užsikuria ne rakteliu ar mygtuko paspaudimu, kaip mums įprasta, o priekyje aplink variklį apvijus virvelę ir ją staigiai patraukus. Traktoriuje įtaisytas Zytuko, žvejybos ūkyje naudojamas benzininis, vieno cilindro variklis. Pavaros – Gaziko. Sūnus pasakoja, kad traktoriaus pavaros veikia atvirkščiai: atbulinę pavarą reikia stumti į priekį, o likusias keturias reikia perjungti atgal, tuomet savadarbė transporto priemonė važiuos į priekį. Taip gavosi todėl, kad reikėjo sutrumpinti varančias ašis „tiltą“, kad priekaba tilptų į daržinę.

Traktorius gali vežti apie 1 toną 200 kg krovinį. „Vežant sunkesnį krovinį, traktoriaus priekyje turėjo atsistoti apie 100 kg sveriantis vyras, nes priekis buvo labai lengvas ir kildavo į viršų“, – prisiminė sūnus.

Priekaba liaudyje vadinama „kūzavu“ irgi buvo talpi. Joje galėjo susėsti 8 žmonės, priekyje – du. Traktorius išvystydavo apie 10 km per valandą greitį.

Toks, savo gamybos traktorius kainavo nuo 1000 iki 1200 rublių. „Jeigu dalių pirkti nereikėjo, tik surinkti, tuomet už darbą tėtis imdavo 150 rublių. Traktorių surinkdavo per mėnesį“, – prisiminė sūnus Stasys.

Nagingas meistras Juozas Miškauskas per pora dešimtmečių surinko 12 tokių traktorių, tačiau iki šių dienų išliko vos vienas kitas.