Varėna

Penktadienį ir šeštadienį Varėnos krašte skambės "Dzūkų godos" (programa)

Gegužės 26-27 dienomis Varėnoje ir Marcinkonių kaime  vyks tradicinis folkloro festivalis „Dzūkų godos", skirtas Tautinio kostiumo  metams. Festivalio metu  siekiama  atskleisti  Dzūkijos  regiono savitumus, panašumus, skirtumus ir  įvairiapusiškai parodyti  regiono savitą kultūrą.

Gegužės 26 d. 10 val. Varėnos kultūros centro Kino ir parodų salėse vyks įdomi konferencija „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomo sutiktuvės“ Dzūkijos regiono švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojams. Konferencijos metu bus pristatomas žodynas, pranešimus skaitys  lektorės iš Lietuvių kalbos instituto, pietinių pietų aukštaičių tarme pasakos ir dainuos Ašašninkų kaimo moterys.

18 val. prie Varėnos kultūros centro (esant blogam orui Varėnos kultūros centre) vyks pirmasis festivalio koncertas, kuriame pasirodys šaunūs keturi kolektyvai: „Vilniaus dzūkuliai“ iš Vilniaus, „Žeiria“ iš Varėnos, „Santaka“ iš Valkininkų, Sarapiniškių kultūros centro folkloro ansamblis ir garsūs Varėnos krašto muzikantai.

Gegužės 27 d. 16 val. prie Kastinio ežero Marcinkonių kaime (esant blogam orui – Marcinkonių kultūros centre) vyks baigiamasis festivalio koncertas, dalyvaus folkloro ansambliai „Žvangucis“ iš Alytaus, „Susiedai“ iš Alovės (Alytaus r.), „Serbenta“ iš Leipalingio (Druskininkų sav.), „Dainuviai“ iš Lazdijų, Ringailių filialo folkloro ansamblis (Kaišiadorių r.), „Spalgena“ iš Grigiškių (Vilniaus r.), „Nedzingė“ iš Nedzingės (Varėnos r.), Marcinkonių kaimo folkloro ansamblis (Varėnos r.).

 

Visus kviečiame pasiklausyti gražios dzūkiškos šnektos, padainuoti, pašokti ir pabūti kartu su viso Dzūkijos regiono dzūkais.

Komentuoti

Atidaryta jubiliejinė tautodailininko Algirdo Juškevičiaus darbų paroda (foto)

Rūta Averkienė

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta unikalaus kūrėjo – varėniškio tautodailininko, medžio drožėjo Algirdo Juškevičiaus – jubiliejinė išskirtinės brandos darbų paroda.

Į parodos atidarymą susirinkęs gausus būrys menininko kolegų bei draugų, varėniškių dar kartą turėjo galimybę įsitikinti, jog Algirdas turi Dievo dovaną prakalbinti medį, tarsi įpūsti jam gyvybės.

Todėl kiekviena į rankas paimta Algirdo skobta skulptūra skleidžia šilumą, žavi individualia menine forma bei visumos darna. Kūrybinė Algirdo patirtis jau pasiekusi brandos amžių – medžio dirbinius, skulptūras jis kuria bene keturias dešimtis metų. Parodoje galima išvysti įvairaus laikotarpio menininko darbų. Jo rankomis sukurti medžio darbai puošia ne tik Varėnos rajoną, bet ir Lietuvą, jais grožisi ir varėniškiai, ir svečiai. Be skulptūrų jis kuria bareljefus, kaukes, gamina žaislus, baldus, drožia šaukštus, skobia kaušus. Menininkas yra surengęs dvidešimt autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, parengęs projektų, skirtų drožybos ir žaislininkystės amatų vystymui.

Algirdas Juškevičius – ir puikus mokytojas, jau trisdešimt šešerius metus mokantis jaunimą meninės medžio drožybos Varėnos kultūros centro dailės studijoje „Kadagys“.

2007 ir 2016 m. jis apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija „Už geriausius projektus jaunimui“, o 2014 metais – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos premija „Sėkmingiausiai dirbantis tradicinis amatininkas“. A. Juškevičius yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir senųjų amatų klubo „Dvaro meistrai“ narys.

Autorių su solidžia paroda bei jubiliejumi pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė, jog reikia didžiuotis, kad Varėnoje gyvena ir kuria Lietuvos ir pasaulinio lygio medžio drožėjas. „Sunku žodžiais įvertinti Algirdo darbų vertę. Už autorių geriausiai „kalba“ jo darbai. Sunkiai įsivaizduojame rajono renginius be Algirdo. Jis šventėse visur dalyvauja su savo senais ir naujais darbais, su mokiniais demonstruoja drožybos procesą. Už tai, kad daugelį metų medžio meno paslaptis perteikia jaunimui, jį lavina etninės kultūros, liaudies tradicijų ir istorinio paveldo srityse, Algirdas vertas ypatingos padėkos. Tegu jam ir toliau užtenka sveikatos ir kūrybinio polėkio!, – linkėjo meras. Jis įteikė autoriui padėką ir albumą „Laisvės paženklinti“.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasidžiaugė, jog autoriaus rankos kuria tikrus stebuklus ir rodo kitiems, kaip juos kurti. „Dėkoju Jums, Algirdai, už didelį kūrybinį kraitį ir linkiu, kad Jūsų dėka tų kuriančių rankų būtų kuo daugiau“, – linkėjo administracijos direktorius.

Pats autorius prisipažino, kad daro tai, kas jam labai patinka, kas artima visą gyvenimą. „Labai smagu, kad atsiranda jaunų žmonių, kurie nori perimti mano žinias. Šiandien parodoje pristatau tai, ką esu sukūręs – sakralinės skulptūros kolekciją, senuosius žaislus, pastaruoju metu kuriamus istorinius gaminius – indus, šaukštus. Tokius naudojo mūsų protėviai, tokie gaminiai rasti Norvegijoje, Vokietijoje, saugomi Valdovų rūmuose, Nacionaliniame muziejuje Vilniuje. Dėkoju visiems , kad atėjote į parodą ir pagerbėte mane“, – kalbėjo autorius.

Menininkai Audronė ir Saulius Lampickai sakė, jog Algirdas Juškevičius yra unikalus menininkas. Kalbant apie jį, labiausiai tinka apibūdinimas „kokybė“. Šis žodis apima ir išskirtinę jo kūrybą, ir darbą, ir santykį su žmonėmis, ir jaunimo mokymą. 

Jubiliejinės parodos autorių pasveikino ir jo kūrybinis mokytojas Antanas Česnulis. Jis pastebėjo, jog kūrėjo darbų tikslumas išduoda jo specialybę – matematiką. Šio menininko patarimai ypač pravertė kūrybinės veiklos pradžioje.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas, dailininkas Jonas Rudzinskas pripažino, kad šio menininko kūryba jau įėjo į liaudies kultūros raidos istoriją ir jo buvimas liaudies kultūroje yra būtinas. Sveikindamas jis linkėjo „aštrių kaltų, kietos medienos ir lengvų minčių“ ir kad Algirdo Jškevičiaus kūryba klestėtų visoje Lietuvoje.

Su jubiliejine paroda Algirdą Juškevičių sveikino gausus būrys šeimos narių, rajono vadovų, giminaičių, rajono tautodailininkų, draugų, bendramokslių, mokinių bei jo kūrybos gerbėjų.

Parodos atidarymo renginį papuošė A. Juškevičiaus bičiulio, aktoriaus Viačeslavo Mickevičiaus muzikinė dovana.

Komentuoti

Varėnoje vasaros sporto šventė sujungė didelę sportuojančią bendruomenę (foto)

Rūta Averkienė

Savaitgalį Varėna gyveno intensyviu sportiniu ritmu – čia simbolinius vartus vasaros sportui atvėrė įvairiomis sporto šakų varžybomis bei kultūrine programa gausi pirmoji didelė sporto šventė. Ji į šalia Varėnos sporto centro esantį erdvų miesto stadioną bei aikštynus sukvietė daugiau kaip du šimtus dalyvių, nemažai žiūrovų ir į didelę sportuojančią bendruomenę sujungė varėniškius ir svečius. Šventė apjungė visas sporto šakas, kokios tik praktikuojamos rajone.

Šventės įžanginė dalis prasidėjo kūną ir sielą išlaisvinančia masine kinų gimnastikos –„Taichi“ – pamoka, kurią vedė mankštos mokytojas, Taidzičiuan asociacijos garbės prezidentas, Taidzičiuan meistras Wang XiYin.

Varėnos miesto gatvėse nugriaudėjęs baikerių, visus kvietusių į sporto šventę, paradas baigėsi miesto stadione. Prie jų prisijungė ir iškilmingai žygiavo sporto šventės dalyviai.

Visus susirinkusius pasveikino ir šventės pradžią paskelbė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. „Šiandien pradedame naują tradiciją – Varėnos vasaros sporto šventę. Mes norime parodyti, ką turime geriausia, nes turime rajone daug sportuojančių žmonių, Lietuvoje garsių sporto meistrų. Jų komandos žaidžia atskirai, turi savo fanų. Kodėl jiems visiems nesusitikus pažaisti čia, Varėnoje? Varėniškiai taip pat norėtų su jais pabendrauti, kartu pažaisti. Linkiu visiems geros nuotaikos ir sportiškos dienos, manau, kad ją praleisime turiningai“, – linkėjo meras.

Šventėje dalyvavusi Seimo narė, Lietuvos šachmatininkė, Europos šachmatų čempionė Viktorija Čmilytė – Nielsen dėkojo merui ir organizatoriams už kvietimą dalyvauti šiame renginyje. „Labai malonu būti su Jumis ir stebėti naujos, prasmingos tradicijos pradžią. Puikus stadionas, puikus oras ir taichi mankšta jau dabar apdovanojo gera nuotaika. Kviečiu visus norinčius prisijungti prie šachmatų simultano ir drauge pažaisti“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.

 

Nuotaikinga daina visus susirinkusius pasveikino Varėnos kultūros centro pop choro „Bruknelė“ dainorėlės, vadovaujamos Astos Kašėtienės.Vėliau visi pabiro po erdvų stadioną ir aikštynus, kur vyko daug intriguojančių dvikovų krepšinio, futbolo, tinklinio, rankinio aikštelėse.

 

Neįprastai karšta diena ir kepinanti saulė neišbaidė norinčių pasportuoti arba tiesiog su šeima ir draugais turiningai praleisti laisvalaikį, pasinaudoti puikia proga pasimėgauti baseinu. Sportinio veiksmo čia tikrai netrūko visą dieną – sportavo riedutininkai, jėgas išbandė girų kilnotojai, vyko šachmatų turnyras, įvairios estafetės, vyko įvairiausi atrakcionai vaikams, buvo galima taiklumą išbandyti strėlyčių mėtyme, dalyvauti tritaškio ar baudų metimo konkurse ir kitose rungtyse. Devyni šachmatininkai save išbandė žaisdami simultaną su Lietuvos didmeistre Viktorija Čmilyte-Nielsen.

 

Nei jiems, nei šventės žiūrovams nuobodžiauti neleido nuotaikingai renginį vedęs šmaikštusis renginių vedėjas Vytaras Radzevičius, dar spėjęs pažaisti ir futbolą.

 

Po pusdienį vykusių įvairių varžybų į sporto šventės uždarymo ceremoniją nuotaikingais šokiais visus sukvietė jaunieji šokių studijos „Mikitukas“ šokėjai. Po smagaus jų pasirodymo skambėjo fanfaros patiems geriausiems Varėnos sporto šventės varžybų dalyviams ir buvo apdovanoti jų laimėtojai. Jiems apdovanojimus įteikė meras A. Kašėta ir Varėnos sporto centro direktorius Ruslanas Oleinik. Visų sportinių rungčių laimėtojai bus apdovanoti šventės medaliais.

Futbolo varžybose pirmąją vietą ir taurę laimėjo Varėnos „Merkio“ komanda, antrąją – Lietuvos sporto žurnalistų sąjungos sporto klubas „PRESS'as“, trečiąją – Varėnos „Ąžuolo“ komanda. Tinklinio turnyre moterų grupėje pirmąją vietą ir taurę laimėjo Senamiesčio komanda, antrąją – Vydenių komanda, trečiąją – Matuizų komanda. Tinklinio turnyre vyrų grupėje pirmąją vietą ir taurę laimėjo „Kolibris“ iš Alytaus, antrąją – „Fantastįškas ketvertas“, trečiąją – Valkininkų komanda. Krepšinio turnyre vyrų grupėje pirmąją vietą ir taurę laimėjo Krivilių komanda, antrąją – Merkinės komanda, trečiąją – Senosios Varėnos komanda. Dalyvių medaliai įteikti Varėnos ir Druskininkų krepšinio veteranams. Buvo apdovanoti šeimų estafečių varžybų nugalėtojai: pirmąją vietą užėmusi Sereičikų šeima, antrąją – Tumosų šeima, trečiąją – Tumosų šeima. Tritaškio metimo konkurse pirmąją vietą užėmė Rytis Amšiejus, antrąją – Augustas Brazys, trečiąją – Marius Sabaliauskas. Baudų metime moterų grupėje pirmąją vietą užėmė Rita Rimgailienė, antrąją – Rita Lysenko, trečiąją – Daiva Grigėnė ir Oksana Sereičikienė. Baudų metime vyrų grupėje pirmąją vietą užėmė Meidas Kaziulionis, antrąją – Marius Sabaliauskas, trečiąją – Šarūnas Žiegždrinis. Smiginio strėlyčių varžybose moterų grupėje pirmąją vietą laimėjo Lina Korsakienė, antrąją – Irena Martūnienė, trečiąją – Rita Lysenko. Smiginio strėlyčių varžybose vyrų grupėje pirmąją vietą laimėjo Meidas Kaziulionis, antrąją – Deivis Janulevičius, trečiąją – Nojus Tumosa. Giros kilnojimo rungtyje pirmąją vietą laimėjo Deividas Skliutas, antrąją – Tomas Petrušis, trečiąją – Benas Jurgelevičius. Rovimo ir stūmimo rungtyje pirmąją vietą laimėjo ir taurę iškovojo Rita Lysenko, antrąją – Rita Rimgailienė, trečiąją – Dainora Mikaliūkštienė. Riedučių rungtynėse mergaičių grupėje pirmąją vietą laimėjo Vilija Tamulevičiūtė, antrąją – Vėjūnė Mikaliūkštytė, trečiąją – Saulė Česnulevičiūtė. Riedučių rungtynėse berniukų grupėje pirmąją vietą laimėjo Eitvydas Dingelis, antrąją – Augustas Gavelis, trečiąją – Karolis Tamulevičius.

 

Dalyvio medaliai buvo įteikti visiems devyniems simultaną su Viktorija Čmilyte žaidusiems šachmatų turnyro dalyviams.

 

Mini rankinio varžybose mergaičių grupėje pirmąją vietą užėmė ir taurę laimėjo varėniškiai, antrąją – svečiai iš Elektrėnų, trečiąją – alytiškiai. Mini rankinio varžybose berniukų grupėje pirmąją vietą užėmė ir taurę laimėjo varėniškiai, antrąją – svečiai iš Eišiškių, trečiąją – alytiškiai.

 

Meras A. Kašėta už dalyvavimą Varėnos sporto šventėje padėkas įteikė baikerių klubui „Crazy In The Dark MC“, Lietuvos Taidzičiuan asociacijai (prezidentas Vitalij Veršinin), Lietuvos sporto žurnalistų sąjungos sporto klubui „PRESS'as“, Lietuvos Respublikos Seimo narei Lietuvos šachmatininkei, didmeistrei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

 

Įteikdamas padėką nepakartojamai renginį vedusiam Vytarui Radzevičiui, meras A. Kašėta pasidžiaugė, jog profesionalus, originalus ir šmaikštus renginio vedimas sukūrė smagią šventės nuotaiką, dalyviams neleido nuobodžiauti ir prisidėjo prie šventės sėkmės.

 

Padėką atsiėmęs Lietuvos sporto žurnalistų sąjungos sporto klubo „PRESS'as“ prezidentas Tautvydas Vencevičius padėkojo sporto šventės organizatoriams už puikiai suorganizuotą renginį. „Labai smagu šiandien Varėnoje matyti tiek daug žaidžiančių vaikų – tiek rankinį, tiek krepšinį, tiek tinklinį, tiek futbolą. Jeigu bus tinkamas valdžios požiūris į sportą, jeigu į jį bus pakankamai investuojama, tai ateity nereikės kalbėti apie tai, jog Lietuva pirmauja girtaujančių žmonių, savižudybių skaičiumi. Jeigu vaikai sportuos, nereikės skaičiuoti, kiek jaunimas išgeria. Ačiū Jums už puikią šventę, tikimės, kad jų bus ir daugiau. Sportas išgelbės Lietuvą!“, – kalbėjo T. Vencevičius.

Dėkodamas visiems šventės organizatoriams ir dalyviams, meras A. Kašėta sakė: „Pirmoji sporto šventė baigėsi, bet ji tikrai nebus paskutinė. Varėnos rajone yra stipri bendruomenė, kuri šiandien puikiausiai įrodė, kad ne tik gyvena intensyviu sportiniu ritmu, bet ir moka organizuoti sporto šventes. Nuoširdus ačiū visiems, prisidėjusiems prie šventės sėkmės – ir organizatoriams, ir dalyviams – svečiams ir varėniškiams, ir žiūrovams, kurie šeštadienį praleido tikrai turiningai. Turime puikią sporto bazę – miesto stadioną, baseiną, aikštynus, todėl turime didelių ambicijų ir pretenduojame  tapti sportiškiausiu miestu Lietuvoje!“.

Didžiausią ir tikrai puikią Varėnos rajono sporto šventę organizavę Varėnos sporto centro darbuotojai džiaugiasi, jog ji pateisino lūkesčius, nes ir gausūs dalyviai, ir žiūrovai pakalbinti dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi erdviu atnaujintu stadionu, baseinu ir tvirtino, jog gerą pusdienį praleidę šventėje, patyrė gerų emocijų ir laisvalaikį praleido tikrai turiningai. Šios sporto šventės idėja ir tikslas – suburti sportuojančią Varėnos krašto bendruomenę, dar labiau sužadinti varėniškių susidomėjimą sportu, paskatinti aktyviai ir produktyviai leisti laisvalaikį sportuojant – buvo pasiektas.

Kad varėniškių ambicijos tapti sportiškiausių miestu Lietuvoje yra gana realios, liudija intensyviai čia vykstantys įvairiausi sportiniai renginiai. Šalia Varėnos sporto centro esantis miesto stadionas bei sporto aikštynai drauge su dideliu traukos centru tapusiu naujuoju Varėnos baseinu pamažu tampa sportiniu mini miesteliu, ir tuo gali įsitikinti kiekvienas čia apsilankęs.

Komentuoti

Varėniškės Rinoldos istorija

Buvusi Varėnos viešosios bibliotekos savanorė Rinolda Juodviršytė, prieš kelias savaites sugrįžusi iš Švedijos, gegužės 19 dieną bibliotekoje dalijosi įspūdžiais apie Šiaurės Švediją, kur sniegomobiliu vedė turistus stebėti Šiaurės pašvaistės.

Baigusi mokyklą Rinolda pasirinko tarptautinės politikos studijas anglų kalba Vytauto Didžiojo universitete. Po pirmo kurso dirbo ir keliavo po Islandiją. Pamilo tą šalį, todėl pasiėmė akademines atostogas, kad galėtų ten pasilikti. Dirbo informaciniame punkte, kartais su gidais ėjo į žygius ir, pasak merginos, užsikrėtė ta šiaurės liga, aktyvaus gyvenimo liga. Trūko darbui ledynuose žinių ir fizinio pasirengimo. Viso to pusmetį mokėsi Danijos sporto akademijoje. Grįžusi į Islandiją, pradėjo laipioti po kalnus, leistis į savarankiškus žygius. Vėliau, laimėjusi konkursą, įsidarbino gide  nedideliame Švedijos Abisko miestelyje. „Dabar vasaros ir žiemos metu aš būnu Skandinavijoje. Ką tik grįžau po vieno iš sezonų Švedijoje, kur buvau Šiaurės pašvaisčių ir sniegomobilių gidė“, – pasakojo Rinolda.
Pasak pašnekovės, patys švedai sakydavo, kad jie neturi nieko pasiūlyti žiemą, nes pas juos tamsu ir šalta,
diena gruodį trunka vos ilgiau nei valandą, o saulės nesimato net du mėnesius.  Bet tyrimai parodė, kad Abisko yra pati geriausia vieta pasaulyje stebėti pašvaistes ir tada ten pradėjo plūsti žmonės, o ji pati tapo pirmąja mergina ir pirmąja lietuve, dirbančia sniegomobilių gide Abiske. „Nuvykus į Švediją man reikėjo išsilaikyti sniegomobilių teises. Mano pagrindinės užduotys buvo išmokyti žmones važiuoti, prisiimti už juos atsakomybę, ištraukti užklimpusius iš miško“. Ronolda prisipažino iš pradžių bijojusi atsakomybės, nes sniegomobiliai – galingos mašinos, o ji su turistais važiuoja viena, be jokių palydovų ir pagalbos, tačiau svajonė buvo stipresnė už baimę. Mergina ne tik pasidalino sėkmės istorija, kaip savo aktyvius pomėgius pavertė apmokamu darbu  už poliarinio rato, bet ir papasakojo apie vietinių samių kultūrą, buitį, keliones šunų kinkiniais, tradicinių patiekalų iš elnienos ir žuvies ruošimą, patirtą žavesį gyvenant toli nuo civilizacijos, be įprastų patogumų, be elektros, interneto ryšio, pasakojimą iliustravo nuotraukomis.

Varėnos VB metodininkė Daiva Armonienė                                                                                                                       

Komentuoti

Popietė Puidžiuose su liaudies dainomis

Gegužės 17 d. popietę Puodžių kaimo bibliotekoje vyko renginys „Oi tu kregždele“, skirtas tautosakos rinkėjams ir pateikėjams Varėnos rajone.

  Puodžių moterų etnografinio ansamblio „Keturnycis“ dalyvė Zosė Tarailienė padainavo dainą „Kad aš turėjau pas tėvulį valalį“. Bibliotekininkė Veronika Tiškevičienė pristatė renginio temą ir viešnias – Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojas Laimutę Cibulskienę ir Elena Glavickienę.

    Bibliografė L.  Cibulskienė papasakojo apie liaudies kūrybos puoselėtoją Rožę Sabaliauskienę, lietuvių liaudies dainininkę Agotę Žuraulienę iš Margionių kaimo, tautosakininką, buvusį Perlojos, Babriškių, Akmens parapijų kleboną Juozapą Čapliką, buvusį Valkininkų parapijos kleboną, užrašinėjusį liaudies dainas, Praną Bieliauską, rašytoją Vincą Krėvę ir etninės kultūros tyrinėtoją Robertą Vėlių.

   Elena Glavickienė kalbėjo apie iš Gudakiemio kaimo kilusią lietuvių liaudies dainų atlikėją ir pateikėją Oną Jauneikienę-Pašukonytę, 1911 m.  Valkininkuose, Nedzingėje, Merkinėje, Perlojoje ir Marcinkonyse 2000 liaudies dainų surinkusį suomių mokslininką Aukusti Robertą Niemį, Žiūrų etnografinio ansamblio vadovę Marcelę Paulauskienę, Marcinkonių etnografinio ansamblio įkūrimo iniciatorių Juozą Averką, talentingą liaudies dainininką ir pasakotoją Petrą Zalanską iš Mardasavo kaimo.

     Renginyje ypatingas dėmesys buvo skirtas  iš Puodžių kaimo kilusiai  talentingai  tautosakos pateikėjai  Anelei Čenkutei-Čepukienei (1904-1980). E. Glavickienė papasakojo apie  vargingą jos gyvenimą,  meilę liaudies dainai, kūrybinį palikimą bei  pristatė 1973 m. „Vagos“ leidyklos išleistą A. Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktinę „Oi tu kregždele“. Paskaitė ištraukas iš jos autobiografijos, kuriose  jaudinančiai pasakojama  apie sunkią našlaitės dalią, vestuves su nemylimu vyru.  L. Cibulskienė iš šios knygos perskaitė A. Čepukienės eilėraščius „Audėja“ ir „Norėtau žinoti“, supažindino su patarlėmis, priežodžiais, mįslėmis.  V. Tiškevičienė paskaitė ištrauką iš A. Čepukienės labai įtaigiai aprašyto vaizdelio „Ežeras“.

     Prisiminimais apie liaudies dainininkę A.  Čepukienę pasidalijo buvusi ilgametė Puodžių kaimo bibliotekos darbuotoja Elena Čenkienė. Skambėjo Puodžių etnografinio ansamblio „Keturnycis“ moterų atliekamos dainos: „Vai tu sakal sakale“, „Pavasario  dienelį“, „Jau žirgeliai sukinkyti“, „Devyni metai“, „Aš išėjau an dvaro“, kurias prieš kelis dešimtmečius dainavo  iš jų gimtojo kaimo kilusi garsi liaudies dainų atlikėja Anelė Čepukienė.

                                                      Elena  Glavickienė

 

Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja 

Komentuoti

Puslapiai

112
Alytus
Alytus
Alytus
Alytus
Varėna
Alytus
Alytus
112
112
Alytus
Varėna
Daugai
Varėna
Alytus
Anonsas
Alovė
Alytus
Varėna
Daugai
Interviu
Daugai
Daugai
Alytus
Alytus
Dzūkija
Be temos
112
Varėna
Dzūkija
Dzūkija
Video
112
Varėna
Be temos
Daugai