Lankytinos vietos

Pavlovo respublika iš naujo atrandama (foto)

Visai neseniai teko lankytis Merkinės kaime, deja ne visų žinomoje Neries ir Nemuno santakoje Dzūkijoje, bet Šalčininkų rajone Turgelių seniūnijoje, kur daugiau nei prieš du šimtus metų buvo įsikūrusi ir vos ne tris dešimtmečius gyvavusi Pavlovo Respublika. Po tiek metų net ir istorikai skirtingai pateikia šios miniatiūrinės valstybės įsikūrimo ir baigimo gyvuoti metus, tad pateikiu tik vieną versiją:

Wikipedia.org.

Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis.

Gyvavo nuo 1769 iki 1795 metų, kuomet ją savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Povilas Bžostovskis pamažu likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė (galutinai nuo 1786 metų) pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir žemę, verstis prekyba ir amatais (kad jie galėtų mokėti činšą), suteikė asmens laisvę. Įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas. Dvaro pajamos iki 1784 metais padidėjo daugiau kaip du kartus. Valstybę vėliau pripažino Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams.

Respublika žlugo, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad Rusija valdas greitai užims (per Lenkijos-Lietuvos padalijimus), pasitraukė į Saksoniją ir išmainė Paulavos respubliką į dvarą tenai. Naujas vadovas vis dėlto nebandė tęsti respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas išties okupavo Rusija. Paulavos respublika buvo viena radikaliausių XVIII a. 2-osios pusės valstiečių reformų Abiejų Tautų Respublikoje.

Gyvenimo ypatumai

Žemė valstiečiams buvo išdalinta už darbą ir iš dalies už mokestį (pinigais ir medaus duokle). Jei valstietis savo vietoje galėjo pristatyti kitą valstietį, tai gaudavo laisvę. Kaimiečiai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti, įvairių amatų (daryti skrybėles, pinti krepšius, megzti kojines ir kt.). Iš karo tarnybai tinkamų vyrų sudaryti informuoti kariniai vienetai su gubernatoriumi priešakyje, kurie kasdien atlikdavo pratybas, o prireikus buvo įpareigoti su šautuvu ir buože ginti tėvynę. Iš pačių valstiečių sudarytas teismas, paskirti girininkai ir dešimtininkai lauko darbams prižiūrėti. Valdininkai, kurių sąžiningumą sekė pats savininkas, rašė smulkią atskaitomybę. Per keletą metų ši respublika pražydo – gražiai įdirbti laukai ėmė duoti didesnį derlių, apsišvietę ir padoriai apsirengę valstiečiai noriai ėjo į darbą ir aptvarkė savo sodybas. Dvarininkas kas 4 metai šaukdavo visuotinį gyventojų susirinkimą, kuriame patikrindavo gimimų ir mirimų duomenis, pasikalbėdavo su valstiečiais, suruošdavo jiems vaišes su šokiais.

P.S. Dvare be pačio dvarininko rūmų, buvo tarnų ir teismo pastatas, ledainė, skirta maisto produktams išsaugoti ir arklidė.

Komentarai

Apie Paulavos respubliką ir puiki knyga prieš keletą metų buvo išleista. Rekomenduoju.

Komentuoti

Aplankykite Anzelmo Matučio drevę-muziejų (foto)

Dainora Gudų girios pakrašty,ant šalimais tekančio Uosupio upelio dešiniojo kranto(Pauosupės km, Kaniavos sen, Varėnos r.) stovi garsioji Anzelmo Matučio drevė- muziejus. Pravažiavus per senovinį Pauosupės kaimelį, jo gale ošia, vietinių gyventojų vadinama Ąžuolų alėja. Pro tankias jų šakas matyti ir A.Matučio trobelė(pasakų namelis). Aplankyti šios trobelės ir drevės atvykstančiuosius eilėmis "Su gimtinės ąžuolėliais, su šilkiniais jų šešėliais, Iš dainelių,iš dainų, margą juostą aš pinu..“ pasitinka medinis susibūrimai, tarp jų ir kas antrus metus vykstantis"Poezijos Pavasarėlis", kurio metu yra įteikiama A.Matučio premija už gražiausią eilėraštį vaikams apie gamtą, žemę, Tėvynę.  Progai pasitaikius ir jūs ten apsilankykit.

Komentarai

Aplankiau.Ačiū-pailsėjo siela,nors trumpam pabėgau į tą žavią klėtelę šiandien,Lietuvos Karaliaus dieną.Sveikinu visus karalaičius ir karalaites-visi esam karališko krašto vaikai .Laikykimės už rankų ir gyvenkim karališkai-kilniai.

Fantastiska,jauku,nuostabu!Nepakartojama,poetiska.Butina issaugoti,dziaugtis ir didziuotis. Sarkute is Griskabudzio.

Tikrai grazu!!!Su seima reiktu nulekt!!!:)!!!

Tau tau

Kaip gražu...ir paslaptinga...

oho :S :D

Komentuoti

Lankytinos vietos: Kryžių kalnas (foto,video)

Kaip Prancūzija lankoma nuo Eifelio bokšto, Triumfo Arkos Paryžiuje, Sen-Mišelio kalno Atlanto pakrantėje, taip Lietuva supažindina savo turistus pradedant Gedimino pilimi, Katedros aikšte Vilniuje, Trakų pilimi, bei Kryžių kalnu Šiaulių rajone. Kryžių kalnas yra vos 12 kilometrų už Šiaulių; važiuojant Joniškio, Rygos kryptimi. Vietos žmonių kryžiai ten intensyviai pradėti nešti po 1863 m. sukilimo, žuvusių maištininkų garbei. Carinė valdžia kiek įmanydama bandė tai užgniaužti, tačiau veltui... Vėliau antroji kryžių nešimo kalnelin banga vyko Lietuvos tarpukariu 1918-1940 m. O labiausiai Kryžių kalną išgarsino 1993 m. savo apsilankymu popiežius Jonas Paulius antrasis. Daugiau info:

Komentarai

Neseniai teko ir man ten pabūvoti, tikrai labai ypatinga vieta, kurią verta aplankyti kiekvienam.

Komentuoti

Aplankykite Stelmužės ąžuolą (foto)

Dainora Siūlome aplankyti Zarasų rajone, kitame Lietuvos pakrašty, savo ilgaamžiškumu besipuikuojantį vieną seniausią Europos medžių - Stelmužės ąžuolą. Specialistai teigia, kad jam apie 1500 m. Jo aukštis 23 metrai, storis 3.5 metro. Jį rankomis gali apimti tik 8-9 vyrai. Tačiau šio ąžuolo būklė itin kritiška: medis-senolis apniktas ligų, apkerpėjęs, apsamanojęs. Taip pat matosi ąžuole atsivėrusios drevės. Kai kur ąžuolas apkaltas, o jo šakos paramstytos arba apipjaustytos. Nepaisant to, objektas lankomas daugybės lankytojų, gaila, kad tik šalia jo esantis bažnytinio meno muziejus dėl avarinės būklės(toks kaip ir kaimynas medis...) uždarytas. Apie tai foto reportažas:

Komentarai

Kai gyvenau Zarasuose, buvau porą kartų aplankiusi, bet dabar vaizdelis ne koks....

Nu taip,reik paskubet dar pamatyt,nes jai pro ji audra praleks, vargu,ar atsilaikys taip aplopytas.Nemokam mes rupuntis tokiais paminklais nos ir tikiu dideliu galimybiu turim,ne namu renovacija rupinkimes ,bet va sita galiuna renovuokim,bet nemanau kad taip bus,cia gi milijonais NEKVEPIA jokiai aplinkos ministerijai,AR NE?

Vaje, neisivaizdavau, jog taip blogai. Bet ka padarysi, senolis, pats laikas :) jei spesiu reik nulekt apziuret. Dekui uz priminima

Komentuoti

Aplankykite Zervynų kaimą (foto)

Dainora Zervynos - etnografinis kaimelis, įsikūręs Varėnos rajono tankių miškų ir vingiuotos Ūlos upės prieglobstyje. Šis kaimas yra respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Šiandien Zervynose yra 48 sodybos, iš kurių tik keletoje nuolat gyvenama, 8 sodybos yra priskirtos etnografinių sodybų kategorijai ir yra saugomos. Zervynos rašytiniuose šaltiniuose minimos nuo 1742m., o 19 a. pradžioje prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžiaus stovyklos. Šis  nuostabaus grožio kaimas yra išvagotas siaurų ir vingiuotų gatvelių (vietinių vadinamų"ūlyčiomis") tinklo. Gilią senovę šiame kaime mena ir iki lankytojų netrūksta ir žiemos metu.Per kaimą tekančia upe beveik kasdien praplaukia plaukikų baidarėmis grupės, pravažiuoja įvairios dviračių grupelės. Zervynas nuolat lanko ne tik mūsų šalies keliautojai, tačiau čia mielai užsuka ir užsienio šalių turistai. Na ir visi Zervynų kaimo svečiai labai domisi šio kaimo esamomis ir buvusiomis tradicijomis, etnokultūra, istorija ir pan. Daugelį šis kaimas sužavi taip, jog jie sugrįžta čia dar ne vieną kartą.

Komentarai

Laba diena,Mantai, sakykite, ar dar parduodate namą Zervynų kaime? Jei taip, gal galite pranešti. ačiū, Laima 868677201

Parduodama sodyba Varėnos rajone, Zervynų kaime. Gyvenamasis namas 1940 m. statybos, 50 kv.m., tvarkingas, suremontuotas. Sodybai priklauso 5 arų kiemas, ūkinis pastatas 60 kv. m., kluonas 50 kv.m., šulinys. Nuo sodybos iki Ūlos upės apie 200 metrų. 862290042

Laba diena. Linkėjimai iš Zervynų km. -girinis- www.gintml.jimdo.com

patiko fotoreportazas

tik va, kad gyventoju vietiniu beveik nebelike...

Komentuoti

Puslapiai

112
Alytus
Alytus
Alytus
Alytus
Varėna
Alytus
Alytus
112
112
Alytus
Varėna
Daugai
Varėna
Alytus
Anonsas
Alovė
Alytus
Varėna
Daugai
Interviu
Daugai
Daugai
Alytus
Alytus
Dzūkija
Be temos
112
Varėna
Dzūkija
Dzūkija
Video
112
Varėna
Be temos
Daugai