Įdomūs žmonės...

Sekmadienio popietės poilsis su fotoaparatu rankose... (foto)

Nuvažiuoji sekmadienį už Nemuno į svečius ir štai taip smagiai pailsi su fotoaparatu rankose.... nieko nėra smagiau kaip fotografuoti šeimas ir pykstančius mažylius. 

Ir nors kitą kartą sulauki replikų, kad gana čia kvailioti- uždaryk puslapį, nes viskas jau seniai persikėlė facebooką, tačiau dar taip ne darysime. Stengsimės laikytis vis nors kažkokios kokybės standartų, kuo daugiau užfiksuoti gražios kultūros ir gėrio akimirkų. ...

Komentarai

... Taip, jokiu būdu neuždarykite puslapio. Jis labai reikalingas visiems rajono ir apskrities žmonėms. Ne visi mes "landžiojame" po tuos facebookus. Ačiū Jums už įdomią ir reikalingą informaciją.

Komentuoti

"Praeities dulkes nubraukus": daugiškis milicininkas Anatolijus Timofejevas

Tarp visų kitų pradėtų rubrikų, pradedu dar vieną gana įdomią straipsnių skiltį "Užmaršties dulkes nubraukus". Ji bus apie Dzūkijos  įdomius žmones, jau senokai iškeliavusius anapilin. Pirmasis tai Anatolijus Timofejevas, daugiškis sipruolis milicininkas, gim. 1951 metais. Iš artimųjų bei kaimynų pasakojimų užrašiau šias atsiminimų nuotrupas: Jį daugiškiai vadindavo paprasčiausiai Tolia, Tolikas. Nuo mažumės jis buvo sunkumų kilnojimo entuziastu ir nors atrodytų kaimiški sunkūs darbai kaip tik vyrui padėtų labiau sutvirtėti, jis jų be galo nemėgo. Anatolijus mokėsi Daugų vidurinėje mokykloje, jos dar nebaigęs dirbo Daugų kooperatyve darbininku, vėliau išėjo tarnauti į Tarybinę kariuomenę, po jos stojo į Alytaus milicijos gretas bei tuo pačiu- neakivaizdžiai baigė Daugų vidurinę mokyklą. Tolia dirbo patruliu, po to areštinėje konvojumi. Jis buvo vidutinio ūgio, apie 170 cm, jo stiprias rankas išmėgino ne vienas autobusų stoties "pijokas" ar į areštinę papuolęs neklaužada. Vos ne legenda sklando, kad jo raumenų "bicepsas" buvo toks didelis, kad jam betarnaujant rusų kariuomenėje teko šinelio rankoves padidinti, neapsirengdavo. Vieno konvojavimo metu Anatolijui įtariamasis peilio geležte įdūrė į šlaunį. Gydėsi apie du mėnesius. Net ir po šio atsitikimo jis visiškai buvo pasišventęs milicijai, jos darbui ir geriems siekiams. Mėgdavo sakyti: "mano milicija"! Visose aplinkui vykusiose sporto varžybose Tolia kilnodavo 32 kg girą ir nesunkiai visus nugalėdavo. Nusirengęs iki pusės, prieš kilnojant dvipūdę girą, mėgdavo didžiuotis savo raumenimis. Tačiau vieną kartą vienose Daugų technikume vykusiose varžybose, sportininkas Gediminas Šerpenskas jį nugalėjo. Dėl to Tolia buvo baisiai supykęs. Ne ant priešininko, ant savęs, kad pralaimėjo. Ir dar labiau įniko sportuoti. Pasakojama, kad tėvas jį pristatė mėšlo mest iš tvarto. Tolikas įsmeigė visas šakes į mėšlą, spustelėjęs nulaužė kotą ir nuėjo toliau sportuoti. Žmonės kraipė galvas į keistą vaizdą, kaip senolis tėvas mėžia, o sūnus tuo pačiu laiku giras kilnoja. Tolia buvo ramus, ne karšto būdo žmogus. Dėl nepasitikėjimo merginomis, nei vienos ir nevedė, nors ir draugavo su keliomis. Jis kaip ir visi vykdavo į mėgstamus šokius Rimėnuose. Ten aplinkiniai lažydavosi, ar Tolia pajėgs iš karto pakelti  5-6 merginas, o jam tai būdavo vienas malonumas dar kartą išmėginti savo raumenų galią, na ir žinoma toks "švelnus" krūvis jam pakilnoti tebūdavo vienas juokas. Tačiau Tolia šokiuose nešokdavo, tik iš šono į kitus žiūrėdavo. Daugiškiai matydavo kaip vasaromis į Daugus pas Toliką atvykdavo panelė iš Alytaus. Aplinkiniams įstrigo tai, kad mergina gerdavo alų, o vyriškis limonadą... Keičiantis santvarkoms, Tolia vos metus padirbo Lietuvos policijoje. Susirgo. Pradėjo kristi svoris, tapo nervingu žmogumi. Pats jis manė, kad jam negera dėl jo pasikeitusio charakterio. Nesužinojo, kad jam pripuolė kraujo vėžys... Iki pat mirties nepripažino policijos pavadinimo, jam mintyse tebuvo išsvajotoji milicija. Anatolijus Timofejevas mirė 1999 metų birželį. Palaidotas Daugų kapinėse. P.S. Visuose straipsniuose apie Anapilin iškeliavusius žmones komentarų skiltyje parašykite savo prisiminimus. Pastaba tokia: įžeidžiantys ir blogi komentarai paleisti nebus. Šio namo antrame aukšte gyveno A. Timofejevas:

Komentarai

pries tai buvuisiame komentare turejo buti ''...besikuriancios Lietuvos policijos''.

Dar reiketu prideti, kad nekente nepriklausomos Lietuvos, bjauriausiais zodziais ja koliojo, atsisake uzsiseti nauja policininko uniforma, todel buvo atleistas is besikuriancios Lietuvos milicijos. Cia jo paties zodziai, kuriuos netycia isgirdau apie 1992 metus, kai Tolka gere degtine su draugu gamtoje...teisybes delei reikia pasakyti ,kad isgerdinet nebuvo megejas, ta vieninteli karta ir esu ji mates gerianti paezereje

Geras straipsniukas,siaip kiek pamenu dsr ir neprastas imtynininkas buvo.

Gražus straipsnis, įdomus buvo žmogus, puikiai jį prisimenu, kai vaikščiodavo po miestelį aukštai iškelta galva, liaudiškai kalbant, "rėmą išmetęs"...

Esu tokį vieną posakį girdėjęs... "Tolka neliubit rabotat, Tolka liubit sportam zanimaca" :D :D

Komentuoti

Stasys Juškauskas-neužmirštamas vestuvių muzikantas ir limuzino vairuotojas(video)

Vestuvių muzikantai visi yra savaip įdomūs. Daugelis jų savo karjerą tęsia daugelį metų. Vis tobulėdami, plečiantys savo naujausių dainų kiekį ir taip pritraukiantys užsakovus stengiais pastoviai turėti darbo. Tačiau ateina viena diena, kai dėl ligos ar kitų priežasčių ir vestuvių muzikantui reikia baigti karjerą, užsidaryti į muzikos mokyklą, ar paprasčiausiai likti šurmulio nuošaly.  Stasys Juškauskas gimęs Stebulių kaime, Lazdijų rajone intensyviai groti pradėjo būdamas šeštoje klasėje, apie 1964 metus. Vėliau jauno ir muzikalaus vaikino kelias pasuko į vestuves. Per daugelį metų sugrota dievai jų žino kiek. Su artimiausiais bendražygiais Juozu Abromavičiumi ir Petru Stankevičiumi kadaise įrašė ir garsiąją "Kaziuko kapelos" kasetę(vyresnės kartos žmonės tai turėtų prisiminti). Vedybos Stasio kelius nuvedė į Suvalkiją, į Vilkaviškio miestą. Tačiau ten jo "kraujo niekas nesugebėjo perpilti", išliko tokiu pačiu šauniu dzūku ligi šiol. Tačiau tik prieš septynerius metus metė grojimą vestuvėse,(sako pabodo) įsigijo baltutėlį limuziną ir tokiu būdu toli neatitrūko nuo praeities šurmulio- vestuvių. Pasak Stasio, jis ne toks kaip kiti išsipustę "lavonininės" vairuotojai su baltais marškiniais ir juodu kaklaraisčiu. Jis rengiasi paprastai ir patogiai. Be visa šito jis vestuvėse aplinkinius stebina puikiais muzikanto sugebėjimais: atvažiavęs su limuzinu pas jaunuosius, šių  namuose pagroja, liaudiškai sakant "išlydi tuoktis". Kai Stasys savo jaunuosius užsakovus atveža prie dailiosios Kauno rotušės tai jo triukai tik prasideda: liepia visiems dar nelipti iš vidaus, palaukti. Jis gi iš bagažinės paėmęs raudoną kilimą jį patiesia prie durų, o į rankas nutvėręs akordeoną, jauniesiems belipant, garsiai groja maršą !!! Aplinkinių emocijos būna neišpasakytos! Po jungtuvių kai jaunasis išneša ant rankų jaunąją ir ši skambina lubose pritvirtintu varpeliu, Stasys Juškauskas groja neužmirštamos klasikos kūrinį... Vestuvės svečiams ir gamtoje netenka per daug nuobodžiauti, žiūrėk ir čia Stasiukas "suskels" kokią dainelę apie daktarus, gydančius jaunąją ir uošvę... Išsiskiriant su manimi Stasys prisipažino, kad jis jaučia begalinę nostalgiją Dzūkijos krašto grožiui ir skaniajai "ruginukei". Esant progai jis visiems dzūkų muzikantams perdavė geriausius linkėjimus, juos pripažindamas geriausiais Lietuvoje. Na, o jau sėdėdamas už limuzino vairo, jis juokaudamas su piršliu bei kitais vestuvių svečiais, prižadėjo atvykti jų parsivežti vidury savaitės-trečiadienį... Stasio Juškausko kontaktai:  

Komentarai

svarbiause kad dzukiskos ruginukes pasiilgo :D skanus gerimas :D

Komentuoti

Gražiausio balkono savininkai-daugiškiai Roma ir Antanas Juškauskai (video+foto)

Daugiškiai Roma ir Antanas Juškauskai jau daugiau nei dešimtį metų savo daugiabučio balkoną puošia gėlėmis ir metalo dirbiniais. Roma visur suspėja; ir namus aptvarkyti, valgyt pagamint, balkono grožiu pasirūpinti bei dar ir Daugų krašto paliegusiais pasirūpinti, mat ji yra labdaringos veiklos "Caritas" narė-savanorė. Antanas gi savo užslėptą iniciatyvą kaldinti metalo dirbinius

yra paslėpęs garaže ir tik truputį juos yra parodęs balkono galinėse sienose. Pasak jo, kai jis išeis į pensiją ir geriau ką nors pagamins, tai tada kažkokiu būdu plačiau parodys ką yra gero ir gražaus nudirbęs. Pažiūrėkit foto-video reportažų apie juos:  ,

Komentarai

Mieli, Roma ir Antanai, gražu, išskirtinu, nekasdieniška. Tegul grožis, gėris, laimė ir meilė būna su Jumis visada kartu. Sėkmės.

Romute ir Antanai, linkiu Jums geros sveikatos, kūrybinių gebėjimų. Jūsų puoselėjamos aplinkos grožis žavi kievieną praeivį, džiugina širdis. Mes Jumis didžiuojamės.

labai gražu, taip ir toliau:):)

lb gražu:) šaunuoliai:)

Dėdei Antanui ir tetai Romai - sveikatos ir akvatos.

Marytė. Ramutė ir Antanas tikri šaunuolei, gimę ir užaugę tikroj Dzūkijoj,prie Simno.To krašto žmonės " nemandri", o kūribingi ir nedideliam žemės gabalėlin sugebėjo susikurti sau ramybės paunksmę.

...labai gražu.. šaunuoliai šeimininkai...matyti darbštuoliai

Komentuoti

Vygantas Zenkevičius neužmiršta Daugų ežero: vis irkluoja ir irkluoja (video)

Bene kiekvieną metų šiltojo sezono vakarą Daugų Didžiulio ežere galima pamatyti vieną ar du baidaires beirkluojančius vyrus. Daugiškiai gerai žino, kad tai ne vietos sportininkų treniruotės, o kasvakar iš Alytaus atvykstantis Vygantas Zenkevičius, savo ilgaisiais irklais beteškenantis ežero bangas. V. Zenkevičius, gimęs ir augęs Dauguose, nuo penktosios klasės lankė irklavimo būrelį. Tačiau jis, kaip ir visi kiti, po vidurinės mokyklos iškeliavęs studijuoti į Vilnių, šią sporto šaką ilgam užmiršo. Tačiau niekada nebūna per vėlu juo vėl užsiimti ar net sugrįžti į aktyvų sportininko gyvenimą. Kad ir į veteranų gretas. Per septynerius sugrįžimo į sportą metus Vygantas pasiekė labai gerų rezultatų tiek šalies, tiek ir užsienyje vykusiose "vyresnėlių" (veteranų) varžybose. Tai skatina vyriškį nenuleisti rankų, aktyviai sportuoti ir ilgai dar išlaikyti jaunatvišką sportinę formą. Pastaruoju laiku V. Zenkevičiui kompaniją mėlynose ežero platybėse palaiko ką tik Daugų Vlado Mirono gimnaziją baigęs Laurynas Mikailionis. Dviems tapo kur kas smagiau mosuoti irklais, nes dabar jau yra su kuo pasitarti dėl treniruočių programos ir eigos, o liūdnesnei valandėlei atėjus, nuobodulys neįstengia galutinai jiems pamesti šios begalinės ištvermės reikalaujančios sporto šakos. Vygantas Zenkevičius suspėja visur: dieną užima Alytaus Danske banko valdytojo postą, o laisvalaikio laiką sutartinai padalija šeimai ir baidarių sportui. Ir tikrai norint kažką produktyvaus nuveikti, tereikia begalinio noro ir atsidavimo tam. Linkime Vygantui begalinės sveikatos ir gerų sportinių pasiekimų.

Komentarai

Nu va, kokiu dabar V.Zenkevičius sveikuoliu patapo, o prisimenu mokykloj nuo jo visada vaistais atsiduodavo...

... šaunuoliai,linkiu sėkmės ;-))

Sveikinu Vygantą. Smagu, kad yra jaunasis porininkas Laurynas- gali pasitarti ir pasidalinti patirtimi. Jei aš neklystu, Vygantas -tai mokytojų Marytės ir Stasio sūnus. Labai panašus į mamą. Sėkmės Jums ir Jūsų šeimai.

Komentuoti

Puslapiai

112
Alytus
Alytus
Alytus
Alytus
Varėna
Alytus
Alytus
112
112
Alytus
Varėna
Daugai
Varėna
Alytus
Anonsas
Alovė
Alytus
Varėna
Daugai
Interviu
Daugai
Daugai
Alytus
Alytus
Dzūkija
Be temos
112
Varėna
Dzūkija
Dzūkija
Video
112
Varėna
Be temos
Daugai