Atliekų tvarkymas 2016-aisiais: dalis visuomenės jau yra pasiekusi vakarietišką lygį

Nepasišiukšlinome. Taip vienu žodžiu galima apibūdinti Alytaus regiono atliekų tvarkymo situaciją per praėjusius 2016 metus. Susumuoti jų rezultatai rodo įvykusį esminį  visuomenės požiūrio į atliekų tvarkymą lūžį. „Dalis visuomenės jau yra pasiekusi vakarietišką lygį“, – pastebi  Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas. 

Rezultatai puikūs, džiaugsmo - nedaug

Tačiau jis pripažįsta: nors rezultatai puikūs, už atliekų tvarkymą atsakingi specialistai didelio džiaugsmo nejaučia. Jį temdo į atliekų tvarkymą įsisukusi suirutė ir kurstomas nepasitikėjimas per penkiolika metų sukurta ir sėkmingai funkcionuojančia sistema. 

„O rezultatai geri, jie beveik idealūs“, - sako A. Reipas. 

Šį jo teiginį patvirtina skaičiai, kurie rodo, kad Alytaus regione 2016 metais buvo perdirbta ir panaudota 73 proc. susidariusių komunalinių atliekų. Lygiai tiek pat, kiek pernai, ir 20 proc. daugiau nei užpernai.   

Pagal šį rodiklį Alytaus regionas užima trečią vietą šalyje. Daugiau už alytiškius komunalinių atliekų perdirbo ir panaudojo tik Telšių (97 proc.) ir Klaipėdos regionai (89 proc.).

Perdirbtų atliekų kiekiu Alytus nusileidžia vieninteliam Telšių regionui, kur pernai buvo perdirbta 62, o Alytaus regione – 61 proc. susidariusių komunalinių atliekų. 

Kas rūšiuoja geriausiai? 

Vienam statistiniam Alytaus regiono gyventojui per praėjusius metus teko 434 kilogramai sutvarkytų komunalinių atliekų. Tai – mažiau nei Lietuvos (448 kg/gyv.) ir Europos Sąjungos (477 kg/gyv.) vidurkis. 

Daugiausia antrinių žaliavų ir pakuočių mūsų regione pernai išrūšiavo Alytaus rajono, Druskininkų savivaldybės ir Prienų rajono gyventojai. Mažiausiai išrūšiuota Alytaus mieste. 

Šis rodiklis labiausiai susijęs su daugiabučių ir individualių namų santykiu savivaldybėse. Individualių namų gyventojai, aprūpinti ir pakuočių, ir kompostavimo, ir stiklo atliekų konteineriais, yra būtent ta visuomenės dalis, kuri, A. Reipo vertinimu, atliekų rūšiavime jau pasiekė vakarietišką lygį.  

Atliekų aikštelės - pilnutėlės

Regiono savivaldybėse yra įrengta ir eksploatuojama 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Jų reikalingumą  ir naudą patvirtina tai, kad čia surenkamų atliekų kiekiai nuolat didėja. Pernai šiose aikštelėse išrūšiuota beveik 7 tūkst. tonų atliekų. 

Daugiausia atliekų į jų surinkimo aikšteles atgabena druskininkiečiai (beveik 83 kg vienam gyventojui), Birštono savivaldybės (55,5 kg vienam gyventojui) ir Varėnos rajono savivaldybės (daugiau kaip 50 kg vienam gyventojui) gyventojai. 

Pernai išaugo tiek įrenginiuose, tiek namų ūkiuose sukompostuojamų atliekų kiekiai. Įrenginiuose sukompostuota daugiau kaip 24 tūkst., namų ūkiuose – beveik 9,5 tūkst. tonų atliekų. 

Praėjusiais metais, lyginant su ankstesniais, šiek tiek sumažėjo tiek pas gyventojus, tiek įmonėse susidariusių mišrių likutinių atliekų kiekis. Atlikta kelių metų duomenų analizė rodo, kad daugiausia tokių atliekų susidaro gegužės ir rugpjūčio mėnesiais.  

Už atliekų tvarkymą mokėjome mažiausiai

Didžiausią atliekų tvarkymo kaštų dalį pernai sudarė išlaidos, reikalingos atliekų surinkimui ir transportavimui (įskaitant konkursinės medžiagos parengimą) – šioms paslaugoms teko beveik 40 proc. kaštų sumos, kuri pernai buvo 7,6 proc. mažesnė nei 2015 metais. 0,7 proc. pernai sumažėjo ir rinkliavos administravimo išlaidos. 

Atlikus paslaugų įkainių palyginimą, paaiškėjo, kad Alytaus regione išlaidos už atliekų tvarkymą, tenkančios vienam namų ūkiui, pernai buvo mažiausios šalyje. Jo sudarė 36,30 euro. Tuo tarpu Vilniaus regione vieno namų ūkio išlaidos atliekų tvarkymui siekė  57,6 euro, Utenos – 55, Klaipėdos – 52,56 euro. 

Namų ūkio pajamų dalis, tenkanti atliekų tvarkymui, Alytaus regione pernai sudarė 0,4 proc. ir vėl gi buvo mažiausia šalyje. Klaipėdos regione ši dalis sudarė 0,49 proc., kituose šalies regionuose – daugiau kaip 0,5-0,6 proc.  

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad išlaidos už atliekų tvarkymą, negali viršyti 1 proc. namų ūkio metinių pajamų. 

Atliekų tvarkymas vidutiniškai pabrangs 2,77 euro namų ūkiui per metus

Praėjusiais metais visose šalies savivaldybėse užvirė karštos diskusijos dėl naujos rinkliavos už atliekų tvarkymą skaičiavimo tvarkos, kurią patvirtinti savivaldybes įpareigojo šalies Vyriausybė, nusprendusi, kad nuo šių metų rinkliava turi būti sudaryta iš dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios. 

Vyriausybės parengtoje metodikoje išdėstytas nuostatas nebuvo lengva pritaikyti praktikoje ir išdalinti visas atliekų tvarkymo sąnaudas vienodai socialiai teisingai visoms visuomenės grupėms. Kilusio visuomenės nepasitenkinimo smaigalyje atsidūrė regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie iš esmės yra tik savivaldybių patvirtintos atliekų tvarkymo politikos vykdytojai. 

Alytaus regione nustatytas naujas rinkliavos dydis, kuris, kaip numato Vyriausybės nutarimas, bus pradėtas taikyti nuo šių metų liepos 1 d., vidutiniškai padidėjo 2,77 euro per metus. 

Atkreiptinas dėmesys, kad atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias turi padengti nustatyta rinkliava, didina ir nuo šių metų įvestas sąvartyno mokestis. Dėl jo atliekų tvarkymo kaštai regione šiemet didėja 0,7, kitąmet augs iki 2, o 2019 m. – iki 15 proc.  

Kintamoji rinkliavos dalis už atliekų tvarkymą, kaip numato Vyriausybės nutarimas, nuo šiol turės būti perskaičiuojama kasmet, įvertinant atliekų tvarkymo sąnaudas.  

Komentuoti

112
Alytus
Alytus
Alytus
Alytus
Varėna
Alytus
Alytus
112
112
Alytus
Varėna
Daugai
Varėna
Alytus
Anonsas
Alovė
Alytus
Varėna
Daugai
Interviu
Daugai
Daugai
Alytus
Alytus
Dzūkija
Be temos
112
Varėna
Dzūkija
Dzūkija
Video
112
Varėna
Be temos
Daugai